Remiantis JAV ir kitų žvalgybos agentūrų surinkta informacija, rugpjūčio 19 d. iš Irano išskrido lėktuvai, gabenantys mažiausiai dviejų tipų bepiločius orlaivius – abu jie gali gabenti šaudmenis, skirtus atakoms prieš radarus, artileriją ir kitus karinius taikinius.
Šie ginklai kare prieš Ukrainą Rusijai gali būti naudingi, tačiau neapsieita be trikdžių – Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų vyriausybių saugumo pareigūnai nurodė, kad buvo susidurta su techninėmis problemomis. Atliekant pirmuosius Irano bepiločių orlaivių bandymus, pastebėta daug gedimų, sakė pareigūnai.
„Sistemoje yra keletas klaidų, – sakė sąjungininkų saugumo pareigūnas, kurio vyriausybė atidžiai stebėjo perdavimą. Siekdamas aptarti slaptą žvalgybos informaciją, pareigūnas kalbėjo anonimiškai ir neatskleidė savo tautybės, – Dėl to rusai nepatenkinti“.
Anonimiškumą taip pat išlaikę Joe Bideno administracijos pareigūnai teigė, kad manoma, jog pirminis „Mohajer-6“ ir „Shahed“ serijos bepiločių orlaivių pristatymas Maskvai – tik pirmoji planuojamo šimtų Irano įvairių tipų bepiločių orlaivių perdavimo dalis.
Irano bepiločių orlaivių atgabenimas galėtų padėti užpildyti esminę spragą Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje. Nors Rusija turi nuo 1500 iki 2 000 karinių žvalgybinių bepiločių orlaivių, jų arsenale palyginti nedaug atakos bepiločių, galinčių tiksliai smogti taikiniams priešo teritorijoje. O štai Ukraina, priešingai nei Rusija, jau nuo pirmųjų konflikto savaičių naudojo Turkijoje pagamintus kovinius bepiločius orlaivius ir taip atakavo Rusijos šarvuočius, sunkvežimius ir artileriją.
J.Bideno administracija liepą perspėjo, kad Rusija ruošiasi įsigyti daug Irano bepiločių orlaivių, kad galėtų sėkmingai nustatyti taikinius mūšio lauke Ukrainoje ir vykdyti atakas „oras-žemė“, o taip pat elektroninį karą.
Praėjusią savaitę dienraščio „Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas pranešė, kad Iranas jau pradėjo tiekti dronus. Tačiau apie perdavimo detales – tiekiamų bepiločių orlaivių tipus ir tariamai kol kas nepakankamai gerą jų veikimą – anksčiau nebuvo pranešta.
JAV ir sąjungininkų saugumo pareigūnai teigia, kad rugpjūčio viduryje Rusijos lėktuvai kelias dienas skraidė į Irano karinę bazę pasiimti bepiločių orlaivių. Sąjungininkų saugumo pareigūnas nurodė, kad į pirminę siuntą buvo įtraukti du „Shahed“ bepiločių orlaivių modeliai – „Shahed-129“ ir „Shahed-191“, o taip pat „Mohajer-6“. Visi jie laikomi vienais geriausių Irano karinių bepiločių orlaivių, skirtų atakoms ir stebėjimui.
Anot saugumo pareigūno, dėl šio susitarimo kelis mėnesius derėjosi komanda, kuriai vadovavo Irano gynybos ministerijos tiekimo ir logistikos skyriaus viršininkas, brigados generolas Seyedas Hojjatollahas Qureishi ir Rusijos karinis atašė Teherane. Pagal šį susitarimą Irano techniniai ekspertai vyko į Rusiją, kad padėtų įdiegti sistemas – o Irane buvo apmokomi ir Rusijos kariškiai.
Irano pareigūnai netiesiogiai atsakė į JAV teiginius apie rengiamą dronų pristatymą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaanis praėjusį mėnesį pripažino „Irano ir Rusijos technologinį bendradarbiavimą“, tačiau teigė, kad Teheranas pirmenybę teikia diplomatiniam Ukrainos konflikto sprendimui. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusį mėnesį paklaustas apie susitarimą įsigyti Irano bepiločių orlaivių, atsakė, kad Rusijos prezidentūra „šiuo klausimu neturi jokių komentarų“.
Nors Iranas tiekė karinius bepiločius orlaivius ginkluotoms grupuotėms – pavyzdžiui, Jemeno husių sukilėliams – jis retai, o galbūt ir niekada, nebandė šių modelių prieš tokias sudėtingas elektroninio trukdymo ir priešlėktuvines sistemas, kokios naudojamos Ukrainoje, sako Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto karinis ir saugumo ekspertas Michaelas Knightsas.
Iranas pademonstravo gebėjimą rengti bepiločių orlaivių atakas, kai prieš vieną taikinį sutelkiami keli dronai su sprogmenimis – tad Vakarų vyriausybės atidžiai stebės, ar Irano bepiločiai orlaiviai gali vykdyti tokias operacijas didesnio masto mūšio lauke, sako specialistas.
„Šie Irano bepiločiai orlaiviai anksčiau nėra veikę tokioje aplinkoje, kur oro gynyba itin sudėtinga, – teigia jis. – Arčiausiai to buvo husių smūgiai prieš Saudo Arabiją arba prieš JAV bazes Irake, ir jie paprastai nebuvo sėkmingi. Todėl nenustebčiau, kad intensyvesnėje aplinkoje, tokioje kaip Ukraina, jiems kils tam tikrų problemų“.
Ekspertai teigia, kad konfliktas Ukrainoje atskleidė, jog Rusijai nepavyko sukurti kovinių bepiločių orlaivių flotilės – panašios į tą, kurią jau du dešimtmečius naudoja Jungtinės Valstijos. „Jie supranta, kad tų dronų dideliais kiekiais jiems reikėjo jau seniai“, – sako Rusijos karybos analitikas iš Virdžinijoje įsikūrusios tyrimų grupės CNA Samas Bendetas.
Rusija iš tikrųjų turi tik dvi šalis, į kurias gali kreiptis, kad „užlopytų pajėgumų spragą“ kovinių bepiločių orlaivių srityje: Kiniją ir Iraną. Tačiau Kinija – svarbi pasaulinės tiekimo grandinės dalis ir nenori tiekti kovinių bepiločių orlaivių, nes tai tikriausiai paskatintų JAV sankcijas.
Lieka Iranas, kuris nėra taip pat lengvai pažeidžiamas ir daug ką gali pasigaminti pats – o būtent to, anot S.Bendeto, ir siekia rusai.
„Iranas taip pat yra Rusijos sąjungininkas. Taigi, tai – vienintelis realus pasirinkimas. Irano atvejis labai įdomus, nes jų vidaus pramonė augo spaudžiama sankcijų. Ir tai yra gana stiprus pajėgumas“, – pastebi ekspertas.
Birželio mėnesį Jungtinės Valstijos pradėjo tiekti Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas (angl. High Mobility Artillery Rocket System), paprastai vadinamas HIMARS, kurios gali tiksliai paleisti daugybę raketų į Rusijos karinius objektus iš maždaug 24 kilometrų atstumo. Naudodami HIMARS ukrainiečiai sėkmingai naikina Rusijos šaudmenų sandėlius ir logistikos atsargas, esančias už fronto linijos.
„Rusai neturi jokių galimybių apriboti HIMARS daromos žalos, – sako Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Silverado Policy Accelerator“ pirmininkas Dmitrijus Alperovičius. – Jie tikisi, kad atakos bepiločiai lėktuvai galės padėti išspręsti šią problemą“.
Rusijos karybos ekspertas, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis Robas A.Lee teigia, kad prie Rusijai keliamų sunkumų prisideda ir kita NATO tiekiama tolimojo nuotolio artilerija – pavyzdžiui, haubicos „M777“, galinčios leisti tiksliai valdomus šovinius.
„Viena didžiausių Rusijos problemų šiuo metu yra ta, kad jos karinės oro pajėgos nedaug ką ir tegali padaryti už Ukrainos linijos, – aiškina R.Lee. – Jie neturi daug tolimojo nuotolio nepilotuojamų orlaivių, kurie galėtų smogti taikiniams už priešo linijos. Taigi negali ir trukdyti Ukrainai stiprinti savo pozicijas bei pildyti atsargas. Be to, daug jų bepiločių orlaivių numušama arba prarandama elektroninės kovos metu“.
Nors Rusija akivaizdžiai siekia padidinti tokių bepiločių orlaivių gamybą šalies viduje, jai trukdo Vakarų sankcijos ir eksporto kontrolė, kuri sustabdė puslaidininkinių lustų, būtinų tokiems ginklams gaminti, srautą, nurodo analitikai.
„Jie pasikliauja juodąja rinka, tačiau poreikiai yra didžiuliai, – sako D.Alperovičius. – Reikia mikroschemų viskam – nuo tiksliai valdomų raketų iki lėktuvų ir tankų, jau nekalbant apie nekarines prekes jų pačių vidaus pramonėje. Taigi, Rusijoje yra didelė lustų paklausa, ir jei Rusija gali įsigyti pilnai pagamintų bepiločių orlaivių iš Irano, jai nereikia naudoti brangių juodojoje rinkoje įsigytų lustų atsargų savo bepiločių orlaivių gamybai“.
Analitikai teigia, kad Irano dronų perdavimas vargu ar turės įtakos vykstančioms Irano ir kitų galingųjų valstybių deryboms dėl branduolinės programos. Derybos vyksta atskirai ir turi kitą tikslą – panaikinti Irano gebėjimą greitai pasigaminti branduolinę bombą. Tačiau tolesnis Irano ir Rusijos karinių ryšių stiprinimas pats savaime kelia nerimą Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms, sako ekspertai.
„Vis glaudesnis aljansas suteikia Rusijai tam tikrą karinių pirkimų gylį, kuris bus sveikintinas Maskvoje, – teigia „Eurasia Group“ pirmininkas Cliffordas Kupchanas. – Svarbesnė žinia, kuri kol kas Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali likti ir nepastebėta, yra ta, kad viena iš tariamai pirmaujančių pasaulio kariuomenių turi kreiptis pagalbos į Iraną dėl svarbiausių technologijų tiekimo – o tai rodo, kaip ištuštėjo jų atsargos“.
Parengta pagal „The Washington Post“.
