Panėjas (graik. Paneas), vėliau žinomas kaip Banijas, buvo įsikūręs Golano aukštumose, netoli natūralaus šaltinio Hermono kalno papėdėje dabartiniame Izraelyje.
Archeologiniai duomenys rodo, kad šį miestą įkūrė kanaaniečiai, kurie čia pastatė šventyklą dievui Baalui.
Pirmą kartą Panėjas paminėtas helenizmo laikotarpiu, kalbant apie Paniono mūšį, vykusį apie 200–198 m.pr.m.e. Tuomet regiono pavadinimą užrašė Plinijus, vadindamas jį Panionu, o miestą – Panėju. Abu pavadinimai kilę iš graikų mitų gerai žinomo laukinės gamtos dievo ir nimfų palydovo Pano.
Panėjas pasiekė savo klestėjimo viršūnę ankstyvosios Romos laikotarpiu, kai Erodas Didysis ir jo sūnus Pilypas II atstatė miestą – ir Romos imperatoriaus Augusto garbei pavadino jį Pilypo Cezarėja.
V mūsų eros amžiuje, po Romos imperijos padalijimo, miestas priklausė Rytų (vėliau Bizantijos) imperijai, tačiau VII mūsų eros amžiuje buvo užkariautas arabų.
IAA archeologai atkasė lobį, kurį sudaro 44 auksinės solidai – itin gryno aukso moneta, cirkuliavusi vėlyvojoje Romos imperijoje ir Bizantijos imperijoje, pirmą kartą įvesta imperatoriaus Konstantino (306–337 m.).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad ant kai kurių monetų pavaizduoti Bizantijos imperatorius Fokas (602–610 m.) ir imperatorius Heraklėjas (610–641 m.) – pastarojo identifikavimas leidžia manyti, kad monetos buvo paslėptos 635 m. musulmonams užkariavus Bizantijos Palestiną.
„Monetų lobis yra itin reikšmingas archeologinis radinys, nes ji datuojama svarbiu pereinamuoju Panėjo miesto ir viso Levanto regiono istorijos laikotarpiu. Izraelio senienų tarnyba kartu su Nacionalinių parkų tarnyba dirbs kartu, kad lobis būtų eksponuojamas visuomenei“, – sakė Izraelio senienų tarnybos direktorius Eli Escusido.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
