Ši iniciatyva turi dvi medalio puses: atsigręžus į žilą praeitį būtų perduodama žinia apie spalvingą pusiasalio gyvenviečių istoriją. Tačiau ar teisinga visos teritorijos gimtadieniu laikyti vienos gyvenvietės paminėjimo datą, kai Neringos miesto sąvoka apima ir Preilą, Pervalką bei Juodkrantę?
„Mes manome, kad taip galima elgtis, nes Lietuvoje nėra griežtų taisyklių, ką vadinti miesto gimtadieniu. Nida dabar yra Neringos savivaldybės administracinis centras, o jos smuklės paminėjimas XV a. sietinas su vietos valdžios pirmosiomis apraiškomis.
Smuklininkas buvo kaimelio gyvenimo organizatorius, o tai jau savotiškai susiję su savivaldos užuomazgomis. Reikia nuo kažko atsispirti, tad lapkričio 11-ąją Tarybai bus siūloma įteisinti naują gimtadienio datą„, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
Datų pynė
Lietuvoje seniausiu miestu save tituluoja Klaipėda, nes 1252 m. Dangės žiotyse buvo pastatyta medinė Memelburgo pilis.
Daugybė kitų Vakarų Lietuvos miestų bei gyvenviečių didžiuojasi, galėdami savo ištakomis laikyti 1253 m. balandžio 4 d. Tada Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino pasirašytoje sutartyje dėl Pietų Kuršo padalijimo buvo paminėtos kuršių pilys, gyvenvietės, todėl net Kretingos rajone esantis Lazdininkų kaimas šiemet minėjo 769-ąjį gimtadienį.
Tiesa, istorikas Tomas Baranauskas 1253 m. Kuršo dalybų akte paminėtą vietovę „Negelite“ sieja su Senųjų Naglių kaimu, tačiau ši teorija nėra įrodyta. Agilos kaimas anksčiausiai paminėtas 1447 m.
Tad kiekvienas Kuršių nerijos kaimas turi savo ištakas, kurios paprastai sietinos su keliais aspektais: arba pirmuoju vietovės, arba smuklės, karčemos paminėjimais. Situaciją komplikuoja tai, jog anksčiausiai paminėti kaimai buvo užpustyti, o dabartiniai geografiškai yra visai kitose vietose. Pavyzdžiui, pirmą kartą 1429 m. užrašyta Juodkrantė (vok. Schwarzort) egzistavo apie 2,5 km nuo dabartinio kurorto ir buvo prie jūros.
Nidos atvejis – panašus: pirmoji Nida buvo įsikūrusi į pietus nuo Grobšto rago (dab. Kaliningrado srityje), kurią užpusčius žmonės įkūrė antrąją Nidą Sklandytojų kopos šiaurinėje papėdėje. Dabartinė Nida – jau trečioji, ir ji įkurta po 1730 m.
Išnykusių Karvaičių karčema pirmą kartą paminėta 1509 m., o Preila su Pervalka – jauniausios gyvenvietės, savo įkūrimo istoriją skaičiuojančios tik nuo XIX a. pirmosios pusės.
Neringos miestas – dirbtinis darinys: po Antrojo pasaulinio karo Raudonajai armijai okupavus Klaipėdos kraštą, 1947–1961 m. Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė priklausė Klaipėdos miestui. Nuo 1961 m. lapkričio 15-osios, sujungus keturias gyvenvietes, įkurtas respublikinio pavaldumo Neringos miestas, o nuo 1995 m. jo pagrindu įsteigta Neringos savivaldybė.
Dvi datos
Neseniai Neringos savivaldybės administracijoje parengtas Tarybos sprendimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti kitą Neringos miesto įkūrimo istorinę datą – 1437 m. lapkričio 11 d.
Jei simboliškai tą pačią dieną vyksiančio Tarybos posėdžio metu ji būtų patvirtinta, Neringa švęstų auksinę 585-ąją (tokia yra aukso praba) sukaktį. Taigi, politikai turi beveik mėnesį Tarybos komitetuose svarstyti šį klausimą, kuris sukėlė diskusijų audrą net savo sričių profesionalų, istorikų bendruomenėje.
Tad pernai Neringos miestas šventė vos 60-ies metų jubiliejų. Šia proga buvo atnaujintos bei šiemet pasiekė aukščiausią tašką diskusijos: kada išties būtų tikslinga minėti Neringos gimtadienį?
Savo ištakomis 1253 m. vadina ir pamaryje esanti Dreverna, kuri buvo paminėta, tačiau tik kaip pieva: XIII a. ten niekas negyveno, kaimas su žmonėmis ėmė kurtis apie XVI a.
Didžiojoje tarnybinėje Vokiečių ordino knygoje (vok. „Das Grosse Amterbuch des Deutsches Ordens“) įvardytas konkretus faktas: 1437 m. lapkričio 11 d. fiksuotas Nidos smuklės mokesčių (7 markių) mokėjimas Klaipėdai.
„Ši data – gal net svarbesnė nei 1437 m., nes P. Poppenui pagal Magdeburgo teisę buvo suteikta privilegija valdyti smuklę, laisvai žvejoti jūroje ir mariose.
Taip pat parašyta, kad smuklininkas buvo įpareigotas savo kaštais ir savo pastangomis apgyvendinti, plėsti kaimą, ne tik aptarnauti Klaipėdos valdininkus. Jis buvo kaimelio gyvenimo organizatorius ir tai darė sėkmingai, nes 1540–1541 m., be jo paties, gyveno jau 18 žvejų, 4 pusiau žvejai ir 1 samdinys.
Tačiau pirmasis smuklės paminėjimas yra ansktyvesnis, todėl mes turime susitarti“, – pernai vykusioje diskusijoje savo mintimis dalijosi Klaipėdos universiteto (KU) doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Svarstyta, jog 1437 m. mėnesio ir dienos data beveik sutampa su 1961 m. data, be to, lapkritį organizuoti gražią ir turistus pritraukiančią šventę būtų sudėtingiau nei birželio mėnesį.
Dar vienas mokslininkas, KU doc. dr. Vacys Vaivada atkreipė dėmesį, kad 1437 m. yra fiksuotas tik mokesčių mokėjimo faktas, o pati smuklė (jai suteiktos privilegijos ar teisės aplinkybė) galėjo būti paminėta anksčiau.
„Vakarų ekspreso“ žurnalistui atsiųstame laiške istorikas tikino, kad jam pavyko rasti dar ankstesnį Nidos paminėjimo faktą.
„Jau turiu dokumentų kopijas iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz). Juose Nida (dokumente Klaipėdos komtūras įrašė su klaida – „Nedin„) ir Juodkrantė paminėti 1429 m.“, – rašė jis.
Vis dėlto po ilgų diskusijų nuspręsta atsigręžti į 1437 m. ir nebūtinai prisirišti prie lapkričio 11-osios: esą gimtadienį būtų galima švęsti kad ir vasarą. Verta pridurti, kad ir daugelis miestų, gyvenviečių, savo gimtadieniu laikantys 1253 m. balandžio 4 d. paminėjimą, nešvenčia pavasarį.
Argumentų kova
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos istorikas prof. Alfredas Bumblauskas akcentavo svarbų momentą: esą miestų gimtadienių tradicijos kūrimas yra ne vien istorikų, bet ir vietos politikų, bendruomenių reikalas.
„Susiduriame su tuo, ką vadiname istorine kultūra, o jos kūrėjais dažnai tampa ne tik istorikai. Ypač kai mes norime akcentuoti požiūrį į vietovės tapatybę, jos klausimą.
Nida dabar yra Neringos savivaldybės ašis, todėl, mano manymu, remtis jos smuklės pirmuoju paminėjimu 1437 m. yra teisinga ir tikslinga.
Reikia susitarti, nes šiuo atveju tikrai Neringos miesto tokio nebuvo iki 1961 m. Jei susitariate, kad Neringa savo savivaldos pradžia, ištakomis laiko Nidos smuklės pirmąjį paminėjimą, taip ir tebūnie.
Vicemeras N. Lendraitis atkreipė dėmesį, kad ne tik 1529 m., bet ir 1437 m. smuklininkas buvo savotišku kaimelio gyvenimo organizatoriumi, o tai esą apibūdina jo, kaip vietos valdžios atstovo, vaidmenį.
„Smuklininkas buvo žvejų kaimo plėtros organizatorius. Be smuklės nebūtų užaugęs ir žvejų kaimas. Mes turime galų gale susitarti: ar liekame prie sovietmečiu įtvirtintos 1961 m. datos, ar praplečiame savo istoriją ir pasirenkame Nidos atvejį – 1437-uosius metus.
Žmonės, minint naują Neringos miesto gimtadienį, jau savaime supras, kad vietovės istorija – labai sena, tai paskatins pasidomėti ir kitomis gyvenvietėmis„, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Tačiau tokie samprotavimai priimtini ne visiems: KU prof. dr. Vasilijus Safronovas siūlė arba minėti Neringos miesto gimtadienį nuo 1961 m., arba Kuršių nerijos vietovės paminėjimo faktą 1283 m.
„Reikia aiškiai suformuluoti, ką švęsite. Jei savivaldybės gimtadienį, tai jis yra 1961 m. O Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė gali švęsti savo gimtadienius atskirai. Siūlymas minėti Neringos miesto gimtadienį nuo Nidos smuklės mokesčių mokėjimo datos 1437 m. nėra geras, nes šioje vietoje apie jokią savivaldą mes negalime kalbėti. Aš nesiūlau taip daryti“, – teigė jis.
BĮ Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė priminė, jog apie naują Neringos miesto gimtadienio datą kalbama jau keliolika metų, nes norima iškelti Neringos identiteto klausimą.
„Pozityviai vertinu Neringos savivaldybės ketinimą įprasminti gilias istorines Nidos šaknis, nes iki šiol minimas Neringos miesto gimtadienis akcentuoja labai trumpą istorijos atkarpą.
Šios datos minėjimas man asocijuojasi su kaimynine Kaliningrado sritimi, kur identitetas kuriamas pradedant 1945–1946 metais, kur dominuoja sovietinės kariuomenės žygdarbis užimant Karaliaučiaus kraštą, sykiu nustumiant labai ilgą turtingą istorinį klodą nuo XIII amžiaus.
Man, kaip parašiusiai disertaciją „Savos ir svetimos praeities transformacijos Kaliningrado miesto atminimo kultūrose“, puikiai suprantamos pasekmės, apspręstos istorijos pažinimo ignoravimu. 585 metų Nidos minėjimas pastūmėtų mus teisinga linkme: padėtų formuoti istorinę savimonę ir identitetą„, – „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Ne vieną knygą apie Kuršių neriją parašiusi dr. N. Strakauskaitė tikino, jog siūlomą minėti 585 m. Nidos gimtadienį prasminga dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, Nida yra Neringos miesto administracinis centras, kuriame įsikūrusi Neringos savivaldybė ir kitos už miesto gyvenimą atsakingos institucijos.
Antra, Nida turi istoriografijoje labai aiškiai pabrėžtą su smuklės, buvusios ant Grobšto rago, veikla susijusią datą, o tai yra labai svarbu, nes smuklė reiškė visuomeninio-ekonominio gyvenimo pradžią.
Nida, prieš beveik 600 metų pradėjusi savo gyvenimą, šiandien yra beveik toje pačioje vietoje, skirtingai nei Juodkrantė, kuri nuo jūros persikėlė prie marių. 1437 m. data yra įsigalėjusi per šimtmetį istorikų darbuose„, – „Vakarų ekspresui“ komentavo KU mokslininkė.
Anot jos, kol niekas kitaip neįrodė, prasminga laikytis šio istorijos fakto kaip pagrindo minėti vietoje Neringos miesto – Nidos gimtadienį.
„Kitos Neringos miesto gyvenvietės neturi tokio šanso. Juodkrantės smuklės kūrimas yra gana vėlyvas – XVII a. pabaigoje. Deja, Preila ir Pervalka yra XIX a. kūriniai.
Smuklės veikla reiškė komunikacijos funkcijos palaikymą per Kuršių neriją, žvejybos privilegiją, kitaip tariant – smuklė kūrė būsimos Nidos ekonominę aplinką ir visuomeninę atmosferą.
Manau, kad tai pakankamas pagrindas Nidai didžiuotis tokia ilga istorija, o kasmet šios datos minėjimas reikštų gyventojų, bendruomenės tapatybės poslinkį pažinti visos Kuršių nerijos istoriją“, – teigė ji.
Jau parengus šį straipsnį, iš Neringos savivaldybės pasiekė žinia, kad sprendimo formuluotė bus keičiama ir skambės taip: „Neringos ištakų istorine data laikyti 1437 metų lapkričio 11 dieną – Nidos smuklės mokesčių mokėjimo fakto paminėjimą istoriniuose šaltiniuose.“
