„Technologijos per daug nesikeičia, Rusijos propaganda visada išlieka oportunistinė, jie sugeba pakankamai neblogai prisitaikyti, naratyvų atrinkimas naudojamas paleidžiant jų krūvą ir žiūrint, kas labiausiai prilips“, – ketvirtadienį sakė Lukas Andriukaitis.
Jis drauge su kolegomis iš „Detector Media“ bei „Kosciuszko Institute“ nuo šio sausio iki rugpjūčio analizavo Rusijos internete skleidžiamą propagandą Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.
„Mūsų fokusas buvo internetinė erdvė. (...) Mes naudojame socialinių medijų „pasiklausymo“ įrangą, kuri leidžia tam tikrais raktažodžiais atsirinkti ir žiūrėti, kiek su jais yra istorijų, kiek jos pasiekė vartotojų“, – sakė nevyriausybininkas.
Tarp propagandos skleidėjų – E. Švenčionienė, L. Ragelskis
L. Andriukaičio teigimu, propagandos sklaidos metodai visose šalyse yra panašūs, o naratyvai iš esmės kartojasi.
„Naratyvai panašūs, bet skirtingose šalyse kai kurie naratyvai stipriau veikia“, – sakė NVO atstovas.
Kaip pavyzdį jis pateikė neteisėtų migrantų krizę Lenkijoje.
„Buvo rastas skaudus taškas ir ant jo buvo lipama“, – sakė L. Andriukaitis.
Trijų šalių nevyriausybininkai analizėje pateikė įvairių rekomendacijų valdžios sektoriui, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir visuomenei.
„Pagrindiniai dalykai, ką rekomenduotume, tai ieškoti savitarpio bendradarbiavimo būdų tarp įvairių sektorių: tiek NVO, tiek valstybės, rasti, kas apsiimtų koordinavimą, sukurti bendrą monitoringo sistemą, kad būtų galima aiškiai dalintis rezultatais“, – kalbėjo jis.
„Pilietinio atsparumo iniciatyva“ nurodo, kad Lietuvoje vieni aktyviausių propagandos skleidėjų yra Arvydas Daunys, įkūręs portalą Infa.lt, Vaidas Žemaitis Lekstutis, prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis, Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė, jos bendražygiai Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir dar keliasdešimt kitų asmenų bei kanalų.
Milijardinės išlaidos, temos – pritaikytos konkrečioms šalims
Tuo metu nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas sako, kad Rusijos propaganda tampa vis absurdiškesnė.
„Rusijos dezinformacija perėjo į tokio lygio nesąmones: nuo kovinių odų ar paukščių, jog jie numuša lėktuvus, iki visiško absurdo“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Pasak jo, Kremlius pernai propagandai išleido 1,5 mlrd. dolerių, o vien šių metų ketvirtį – tris kartus daugiau.
„Šaudoma į įvairias puses, nesiekiama išlaikyti jokio vientisumo“, – sakė V. Daukšas.
„Debunk.org“ vadovas teigė, kad šiuo metu atliekama dar viena Kremliaus propagandos analizė aštuoniose šalyse, įskaitant Šiaurės, Baltijos šalis.
„Jie pradėjo labai stipriai adaptuoti kiekvienoje valstybėje temas. Jei rusofobijos tema Baltijos šalyse yra pastoviai eskaluojama, tai Šiaurės šalyse jos išvis nėra, ten prasideda temos apie klimato kaitą ir panašiai“, – kalbėjo nevyriausybininkas.
Krizių valdymo centras
Praėjusią savaitę Seimas pritarė naujam krizių valdymo modeliui. Jis numato, kad Vyriausybėje turės atsirasti visą parą veikiantis Nacionalinis krizių valdymo centras.
„Šios dienos kontekste matome labai svarbų centro vaidmenį kovoje su dezinformacija. Dabar valstybėje turime unikalių kompetencijų, pabarstytų atskirose institucijose, tai tikslas yra viską suakumuliuoti į vieną vietą“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva Europos kontekste yra gana atspari rusiškai propagandai, tačiau „nereiktų galvoti, kad turime nusiraminti“.
„Tai yra nuolatinis procesas, negali sustoti“, – sakė V. Vitkauskas.
Naujasis krizių valdymo centras turėtų būti įkurtas nuo kitų metų sausio. Jis atliktų kompetencijų centro vaidmenį, koordinuotų rezervą, teiktų informaciją sprendimų priėmėjams, nuolat stebėtų grėsmes.
