Kapą dabartiniame Lachišo nacionaliniame parke, esančiame į vakarus nuo Jeruzalės praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje aptiko kapų plėšikai. Vėlesni archeologų kasinėjimai atskleidė romėnų laikų žydišką laidojimo kamerą, kuri Bizantijos laikais tapo krikščionių koplyčia, o maldininkai į ją vyko ir ankstyvuoju islamo laikotarpiu.
Ant grotos sienų rastas užrašas leido archeologams padaryti išvadą, kad grota buvo skirta Salomėjai, kuri Rytų ortodoksų tradicijoje siejama su Jėzaus Kristaus gimimu.
„Oloje radome daugybę užrašų senovės graikų ir sirų kalbomis, – sakė kasinėjimų vadovas Zvi Fireras. – Vienas iš dailių užrašų yra Salomėjos vardas... dėl šio užrašo suprantame, kad tai šventosios Salomėjos ola“.
Salomėjos kaip pribuvėjos vaidmuo Kristaus gimimo metu aprašytas Šventojo Jokūbo evangelijoje – tekste, kuris išbrauktas iš daugumos Vakarų bažnyčių naudojamų Naujojo Testamento versijų.
„Salomėjos kultas... priklauso platesniam reiškiniui, kai V a. krikščionių piligrimai susidūrė su žydiškomis vietomis ir pavertė jas savo šventvietėmis“, – teigė kasinėjimų komanda. Už grotos ribų komanda rado 350 kvadratinių metrų ploto prieangio su kolonomis liekanas, kurios rodo, kad Salomėja tuo metu jau buvo garbinama asmenybė.
Aplink kiemą rasta parduotuvių, kuriose prekiauta molinėmis lempomis ir kitais piligrimams skirtais daiktais, datuojamais IX a. – t. y. 200 metų po musulmonų užkariavimo.
„Įdomu tai, kad kai kurie užrašai buvo arabų kalba, bet krikščionių tikintieji ir toliau meldėsi šioje vietoje“, – sakė komanda.
Parengta pagal „Science Alert“.
