Šį netikėtą atradimą kuratoriai padarė rengdami parodą „Pirmieji Europos karaliai“. 91 cm ilgio bronzinis kalavijas buvo saugomas nuo tada, kai muziejus jį įsigijo XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai jis per kasinėjimus buvo ištrauktas iš Dunojaus upės Budapešte (Vengrija), sakoma muziejaus pareiškime.
Bronzos amžiaus kariai turėjo tradiciją mesti savo kalavijus ir šarvus į vandens telkinį, „norėdami paminėti prarastus artimuosius ar mūšį“, sakoma pareiškime.
„Kartais jie tiesiogine to žodžio prasme užkasa karo kirvį, – laikraščiui „Chicago Sun-Times“ sakė Fieldo muziejaus antropologijos kuratorius Williamas Parkinsonas. – Taip išliko kirviai, kurie yra visiškai nauji“.
Tačiau kažkuriuo metu kalavijas buvo supainiotas su kopija. Nors nėra galimybės tiksliai sužinoti, kaip tai įvyko, tikėtina, kad tai buvo paprasčiausia administracinė klaida.
„Manau, kad įvyko kanceliarinė klaida, kai jis čia pateko, – sakė Parkinsonas. – Kažkas tiesiog neteisingai užrašė“.
Rengiant parodą vengrų archeologai paprašė muziejaus kuratorių, kad šie parodytų kalaviją. Padedami Fieldo mokslininkų, archeologai rentgeno spinduliais nuskenavo ginklą ir palygino jo „cheminę sudėtį su kitais žinomais bronzos amžiaus kalavijais Europoje“. Tyrėjai nustatė, kad kalavijuose „bronzos, vario ir alavo kiekis beveik identiškas“, teigiama pranešime.
„Paprastai istorijos klostosi atvirkščiai, – sako W.Parkinsonas. – Tai, ką laikome originalu, pasirodo esanti klastote“. Šįkart pasisekė istorikams.
Parengta pagal „Live Science“.
