Nedaug kas tikėjosi, kad tuo metu tik alternatyviuose interneto forumuose plitęs skaitmeninis žetonas taps labiausiai per pastarąjį dešimtmetį augusiu investiciniu turtu. Visgi pirminė Nakamoto vizija apėmė ne tik augančią bitkoino vertę, bet ir jo, kaip kasdienės atsiskaitymo priemonės – universalios valiutos naudojimą.
Bitkoino paradoksas
Paradoksalu, bet šiai vizijai išsipildyti neleidžia paties BTC dizainas ir techninės charakteristikos. Jos per sekundę teleidžia atlikti 7 transakcijas visame tinkle. Palyginimui, antra didžiausia kriptovaliuta eteris kas sekundę atlieka 30, Internet Computer Protocol (ICP) – 7,000, o centralizuotas „Visa“ mokėjimo kortelių tinklas – maždaug 24,000 transakcijų. Dar viena problema ta, kad BTC perlaidų ir atsiskaitymų kaina taip pat siekia nuo kelių iki keliasdešimties ar (retais atvejais) kelių šimtų eurų.
Akivaizdu, kad neišsprendus šių pirmosios kartos blokų grandinės technologijos (angl. blockchain) apribojimų, bitkoinas niekad netaps minėtąja universalia masiškai naudojama valiuta. Būtent todėl daugybė įvairių naujos kartos kriptovaliutų bandė ir tebebando sukurti pažangesnę blokų grandinės technologiją.
Aukoti decentralizaciją – ne išeitis
Vienas populiariausių sprendimų – vadinamieji „tiltai“ (angl. bridges) ir sintetiniai bitkoino žetonai (angl. wrapped bitcoin). Jų principas paprastas: vartotojas siunčia tikrąjį BTC žetoną su naujos kartos blokų grandine, pavyzdžiui, eteriu ar Binance, dirbančiai kompanijai. Ši BTC įšaldo savo piniginėje ir suteikia vartotojui sintetinį bitkoiną. Jo transakcijų greitis gerokai didesnis, o kaina mažesnė – nes naudojamasi pažangesne blokų grandinės technologija.
Tačiau ši schema turi didžiule problemą – aukojama decentralizacija ir patikimumas dėl kurio ir buvo sukurtos kriptovaliutos. Šiuo atveju atsiranda tarpininkas ir tenka pasitikėti tikrąjį BTC saugančia ir už jį sintetinį BTC išduodančia organizacija. Priešingai nei blokų grandinės technologija, šios centralizuotos sistemos gali būti nulaužtos hakerių, o bitkoinas tiesiog pasisavintas nesąžiningų jas valdančių veikėjų.
Būtent tai įvyko FTX skandalo metu prieš keletą mėnesių. Pasirodė, kad be kitos nelegalios veiklos, bankrutuojanti Samo Bankman Friedo valdoma keitykla FTX neturi ir tikrųjų bitkoino žetonų, vietoje kurių išdavinėjo sintetinį bitkoiną Solana blokų grandinėje. Tad Solanos bitkoino kaina negrįžtamai krito iki vos 1,000 dolerių, ir taip ir neatsistatė.
Milžiniškam kriptografijos uždaviniui – neeiliniai resursai
Analogiškos grėsmės egzistuoja ir kituose tinkluose išduodam sintetiniam bitkoinui. Būtent todėl Internet Computer protokolo (ICP) plėtotojai nusprendė pirmąkart rinkoje bitkoiną į ICP blokų grandinę integruoti visiškai nauju – protokolo lygiu (angl. native integration).
Tai itin sudėtingas ir daugybės resursų reikalaujantis uždavinys. Tad ties juo pusantrų metų dirbo 300 Ciuriche ir San Franciske veikiančio DFINITY fondo blokų grandinės inžinierių ir kriptografijos ekspertų. Rezultatas – pašalintos centralizacijos ir nepatikimų tarpininkų problemos, o bitkoiną ICP tinkle galite pervedinėti per dvi sekundes už mažiau nei dešimtadalį cento.
Minėtąsias problemas išspręsti leido unikalus Internet Computer mechanizmas, vadinamas „chain key“ kriptografija. Būtent ji leido atlikti BTC-ICP integraciją protokolo lygiu ir Internet Computer tinkle išduoti ckBTC žetonus. Šiuo atveju žaibiškų ir praktiškai nemokamų bitkoino transakcijų norintis vartotojas siunčia tikrąjį BTC į išmanųjį ICP kontraktą. Čia jis automatiškai užrakinamas ir ICP blokų grandinėje išduodamas ckBTC žetonas.
Priešingai nei kitais atvejais, procese nedalyvauja joks tarpininkas – tik išmaniojo kontrakto kodas. Vartotojai ir ekspertai gali patikrinti tiek kontrakto kodą, tiek jame laikomus bitkoinus ir – svarbiausia – bet kada juos susigrąžinti 1:1 santykiu. Tai tikra revoliucija visoje pastaruoju metu nesąžiningų žaidėjų purtomoje kriptovaliutų rinkoje.
Tačiau integracija įgalina ir dar vieną ne mažiau svarbią naujovę – išmaniuosius kontraktus bitkoino grandinėje. Internet Computer protokolas pasižymi inovatyviais naujausios kartos išmaniaisiais kontraktais – juose galima suprogramuoti bet kokią decentralizuotą aplikaciją, svetainę ar norimą funkciją. O visa tai suderinus su rinkoje saugiausiu, labiausiai decentralizuotu ir daugiausiai likvidumo turinčiu BTC tinklu, atsiveria iki šiol nematytos galimybės.
Pagaliau galime bitkoiną naudoti kaip valiutą
Visų pirma integracija atveria duris bitkoinui į decentralizuotų finansų (DeFi) pasaulį. Decentralizuotos keityklos bei įvairūs paskolas teikiantys bei pasyvias pajamas už jas siūlantys protokolai iki šiol dažniausiai veikė ant eterio ar Binance grandinių – dėl tų pačių brangių ir lėtų transakcijų BTC tinkle.
Inovacija taip pat įgalina seniausią ir vertingiausią kriptovaliutą naudoti pakilimą išgyvenančioje meta realybės (angl. metaverse), NFT, taip pat decentralizuotų žaidimų bei socialinių tinklų pasaulyje.
Vis dėlto daugiausiai žadanti niša – tradicinis finansų bei verslo pasaulis. BTC priima ar savo klientams jau siūlo tokios finansų institucijos kaip seniausias JAV bankas „BNY Mellon“, 132 metus Ciuriche veikiantis „Julius Baer“ ir daugelis kitų šveicarų bankų. Visgi jis siūlomas kaip investicinė priemonė, tuo tarpu naujas transakcijų greitis ir kaina paskatins proveržį bitkoiną naudojant ir kaip atsiskaitymo priemonę – tiek perlaidoms finansų sistemoje, tiek atsiskaitymams tokiuose pasauliniuose tinkluose kaip „Starbucks“ ar „McDonalds“, kurie jau kuris laikas eksperimentuoja su kriptovaliutomis.
