Taip savęs klausė tie, kurie iš valstybės nieko neprašo, nes SPIS – tai Socialinės paramos šeimai informacinė sistema.
Ir geriau neprašyti, nes savivaldybė toje žinutėje išmokų prašytojų nenudžiugino: šią savaitę nagrinėjami būsto šildymo išlaidų kompensacijų prašymai, pateikti dar 2022 metų spalio 20–21 dienomis.
Blogai ir tai, kad praėjusią savaitę trumpalaikiai SPIS sutrikimai truko net 29 valandas, todėl visų prašymų, kurių datos anksčiau buvo skelbtos, išnagrinėti nepavyko. O iš viso per vasario mėnesį SPIS sutrikimai sudarė beveik 44 valandas.
Tad laukiantys kompensacijų žmonės jų gali tikėtis nebent vasarą, o gal ir dar vėliau, čia jau kaip tas SPIS leis.
Tačiau didžiausia blogybė ir dar ne ta.
Kaip ir Lietuvoje, Estijoje kovo pradžioje vyks rinkimai, tik estai rinks ne merus ir savivaldybių tarybas, o parlamentą. Skaičiuojama, kad maždaug pusė rinkėjų Estijoje balsuos internetu.
Šis būdas jiems jau kaip dukart du daugybos lentelėje, nes pirmą kartą buvo įdiegtas dar 2005- aisiais.
Tai kas būtų, jeigu Lietuvos valdžia sumanytų pasekti estų pavyzdžiu ir dvidešimčia metų vėliau nei lėtapėdžiai kaimynai įdiegtų internetinį balsavimą?
Užtenka prisiminti SPIS strigimus, užlietus Registrų centro serverius ar dūstančią e.sveikatą, kad tartum: „Apsaugok, Viešpatie!“ Rinkimai būtų sužlugdyti.
Todėl geriau tegu Vyriausioji rinkimų komisija dar kokį dešimtmetį atlieka galimybių studiją dėl internetinio balsavimo įvedimo.
Arba valdžia reiškia susirūpinimą dėl internetinio balsavimo saugumo kilus karui Ukrainoje. Atlikti studijas ar reikšti susirūpinimą lietuviai tikrai moka.
