Tačiau, be elektroninių komponentų importo, yra dar viena sritis, kur Rusijos priklausomybė yra kritinė – guoliai. Dėmesys šiai temai skiriamas išsamioje Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje.
Visų pirma, šis analitinis centras praneša, kad 2020 m. Rusija už 419 mln. dolerių importavo guolių, kurie naudojami bet kokių transporto priemonių ir variklių gamyboje. 55 proc. šio importo sudarė guoliai iš Šiaurės Amerikos ir Europos, o didžiausia šių gaminių pardavėja buvo Vokietija – 17 proc.
Bendra Rusijos Federacijos priklausomybė nuo įprastinių guolių importo yra labai svarbi, nes ji susijusi ne tik su karinės įrangos gamyba, pradedant automobiliais ir baigiant lėktuvais, tankais ir povandeniniais laivais – bet ir su geležinkelių transportu. O nuo pastarojo jau priklauso visos Rusijos ekonomikos darbas.
„Defense Express“ pažymi, kad nors Rusijos Federacija turi savo guolių gamintojus, kurie tenkina apie 40 proc. Rusijos pramonės poreikių, didelę dalį guolių tiekė Vakarų įmonės: pavyzdžiui švedų SKF, kuri 2022 m. balandį pasitraukė iš šalies.
Be to, didelę dalį Rusijos federacijos guolius gaminančių įmonių sudarė bendros įmonės. Pavyzdžiui, didžiausias Rusijos federacijos gamybinis susivienijimas „Europos guolių korporacija“ (rus. Европейская подшипниковая корпорация) glaudžiai bendradarbiavo su amerikiečių „Amsted Rail“. Kartu su kita JAV bendrove „Timken“, Vokietijos „Schaeffler“ ir Japonijos NSK visos šios įmonės visos pasitraukė iš Rusijos Federacijos – nuo tada, kai ši šalis pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą.
Rusijoje ši situacija jau 2022 m. vasarą sukėlė tam tikrą paniką – ypač Rusijos geležinkeliuose buvo gerokai sušvelnintos priėmimo ir tikrinimo normos, kad vagonai ir lokomotyvai neužsilaikytų depuose. O Kremlius ėmė sakyti, kad „panikuoti nėra pagrindo“ ir „situacija kontroliuojama“, nes dar yra Kinija. Tačiau nebuvo panaikintas 41,5 proc. antidempingo muitas ir 10 proc. importo muitas Kinijos produktams.
CSIS teisingai nurodo, kad Kinija ir kiti Rytų Azijos gamintojai – pavyzdžiui Malaizija – gali iš dalies patenkinti Rusijos guolių poreikį. Tačiau niekas nenubraukia kokybės klausimo, kuris turi tiesioginės įtakos įrangos patikimumui. O savo ruožtu reikėtų pažymėti, kad Vakarų gamintojai taip pat gamino tam tikrų rūšių gana specifinius gaminius ir taip pat užtikrino atitinkamą gamybos tikslumą.
Vadinasi, papildomas dėmesys būtent guolių temai, kalbant apie sankcijų įvedimą ir jų patekimo į Rusiją apribojimą, yra gana veiksmingas poveikio valstybei agresorei metodas.
Visų pirma, tai sumažina karinės įrangos gamybos tempus Rusijos Federacijoje, susilpnina jos ekonomiką – o tai, kartu su Vakarų ginkluotės paramos Ukrainai stiprinimu, keičia jėgų pusiausvyrą. Tai reiškia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės gauti daugiau ginklų, nei jų turi Rusijos kariuomenė – o tai reikš, kad Kremliaus strategija tęsti išsekimo karą taps neįmanoma, rašo „Defense Express“.
