Atrodo, kad monetos datuojamos 82 m.pr.m.e., kai Romos generolas Liucijus Kornelijus Sula visoje Italijoje kariavo kruviną karą su savo priešais – Romos respublikos lyderiais. Karas baigėsi Sulos pergale ir jo paskyrimu Romos valstybės diktatoriumi.
Archeologai, tyrinėję 175 sidabrinių Romos denarų – kas dabartiniais pinigais atitinka dešimtis tūkstančių eurų – lobį, spėja, kad jį galėjo užkasti romėnų karys, kuris vėliau žuvo mūšyje.
Tačiau Niukaslo universiteto (Jungtinė Karalystė) klasikinės ir senovės istorijos profesorius Federico Santangello sako, kad jį taip pat galėjo užkasti pirklys, norėjęs apsaugoti savo pinigus neramiais laikais. „Nemanau, kad įmanoma atsekti, jog šie pinigai būtų priklausę būtent kariui, nors iš principo tai įmanoma“, – teigia jis. Pats F.Santangello šiame tyrime nedalyvavo.
Tokių monetų lobių chronologija rodo, kad daugelis jų buvo užkastos per karus ir neramumus. „Daugybė žmonių krizės metu užkasdavo savo pinigus ir dėl kokių nors priežasčių negalėdavo jų susigrąžinti“, – aiškina Niukaslo universiteto istorikas.
Lobis
Tyrėjai užkastą molinį puodą su monetomis aptiko 2021 metais, tačiau laikė jį paslaptyje, kad vietovė būtų pilnai ištirta.
Provincijos archeologijos biuro archeologė Lorella Alderighi pasakoja, kad monetas naujai iškirstame miško plote į šiaurės rytus nuo Livorno miesto Toskanoje aptiko archeologų grupės narys. Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad ankstyviausios monetos datuojamos 157 arba 156 m.pr.m.e., o naujausios – 83 arba 82 m.pr.m.e.
Tikriausiai tuomet vietovė buvo apaugusi mišku, kaip ir dabar. Lobis buvo rastas ant nedidelės kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į pelkę. Anksčiau maždaug už kilometro nuo šios vietos buvo rasta romėniško ūkio liekanų.
„Monetos neabejotinai buvo paslėptos, – sako mokslininkė. – Lengviausias būdas paslėpti vertybes buvo užkasti jas po žeme, atokiau nuo namų, kur niekas negalėjo jų rasti“.
Tačiau tas, kas užkasė monetas, niekada negrįžo jų atsiimti, o L.Alderighi iškėlė prielaidą, kad pinigų savininkas galėjo būti romėnų kareivis, įsivėlęs į karinį konfliktą.
„Šios monetos galėjo būti kario, grįžusio namo, santaupos, – aiškina archeologė. – Jis jas paslėpė, nes tai buvo vertinga suma, galbūt skirta nusipirkti ir pradėti nuosavą ūkį“.
Neramūs laikai
L.Alderighi pažymi, kad lobis buvo užkastas neramiu Italijos istorijos laikotarpiu.
Keleriais metais anksčiau Italijoje liepsnojo karas karas tarp Romos ir jos sąjungininkų italų, o 82 m.pr.m.e. Sula su savo legionais buvo ką tik grįžęs iš Azijos, kad susiremtų su savo priešais Romoje. 88 m.pr.m.e. jis jau buvo užpuolęs miestą, o 87 m.pr.m.e. buvo paskelbtas valstybės priešu.
„Tai buvo labai neramus istorinis laikotarpis, – pasakoja mokslininkė. – Sulos kariai užkariavo teritorijas, žygiavo iš pietų į šiaurę. Tačiau centrinė Italija ir Toskana dar nebuvo užkariautos“.
F.Santangello priduria, kad Sulos pergalė 82 m.pr.m.e. pabaigoje buvo beveik „planas“ vėlesniems Romos valdovams.
Po jo pergalės maždaug po 30 metų prasidėjo daug didesnis Romos pilietinis karas tarp Julijaus Cezario ir Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo, kuris į valdžią atėjo kaip Sulos pavaduotojas. Cezario pergalė šiame kare tiesiogiai lėmė pirmojo Romos imperatoriaus Augusto atėjimą į valdžią 27 m.pr.m.e.
„Visiems tapo visiškai aišku, kad tas, kuris taps pilietinio karo nugalėtoju, taps Romos šeimininku – gal ne pagal įstatymą, bet realybėje“, – sako F.Santangello.
Parengta pagal „Live Science“.
