Tai konferencijoje „Vandens telkinių Kijeve, Černigove ir kitose deokupuotose teritorijose išminavimo būklė ir perspektyvos“ nurodė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Humanitarinio išminavimo departamento vadovas pulkininkas Serhijus Reva.
„Iš šių teritorijų beveik 13 500 km2 sudaro vandens telkiniai, Juodoji ir Azovo jūros, iš kurių apie 7 300 km2 yra deokupuotose teritorijose. Tačiau tai tik preliminarūs skaičiavimai, kuriuos galime atlikti karo veiksmų kontekste“, – sakė jis.
Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį į veiksnius, kurie turi įtakos išminavimo terminams, įskaitant aktyvių karo veiksmų tęstinumą, minų tankį ir vietovės pobūdį, rašo „ArmijaInform“.
Kaip Lrytas.lt jau rašė anksčiau, specialistų vertinimu, Ukrainos išminavimas gali trukti dešimtmetį.
Vien per pirmus du karo mėnesius Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai išvežė ir nukenksmino daugiau kaip 103 000 minų ir šaudmenų, iš jų apie 2000 įvairaus kalibro aviacinių bombų.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno, 2022 m. rugpjūtį Rusijos kariai kasdien į Ukrainos pozicijas paleisdavo 40 000–60 000 sviedinių. Dalis jų (iki 20 proc.) nesprogdavo.
Toks masinis šalies užminavimas ir užteršimas pavojingais sprogmenimis kelia pavojų ne tik kariškiams ir civiliams, bet ir šalies ekonomikai: nuo to nukenčia Žemės ūkis, ūkininkai negali naudotis dalimi dirbamos žemės, tai atsiliepia derliui ir eksportui.
Sunkiau tvarkytis su minomis ir regionuose, kuriuos daugiau nei pusę metų okupavo Rusija. Pavyzdžiui, Chersone Rusijos pajėgos užminavo svarbiausius infrastruktūros ir ryšių objektus ir net civilinius pastatus.
