Viso proceso pagrindime amerikiečiai pažymėjo, kad palydovinis ryšys yra „esminis viso Ukrainos ryšių tinklo sluoksnis“. Tačiau Gynybos departamento sutarties detalės (įskaitant reikalavimus) nebuvo atskleistos „dėl operatyvinio saugumo sumetimų ir kritinio šių sistemų pobūdžio“. Gynybos departamentas tik pabrėžė, kad toliau bendradarbiauja su daugeliu pasaulinių partnerių, siekdamas „aprūpinti Ukrainą patikimais palydovais ir ryšio priemonėmis, kurių jai reikia“.
Šis susitarimas įrodo, kad „SpaceX“ 2022 m. spalį Pentagonui pateiktas prašymas perimti „Starlink“ palydovinio ryšio sistemų finansavimą Ukrainoje buvo sėkmingas. Iš tiesų pats tokių terminalų atsiradimas iš pradžių buvo milijardieriaus verslininko Elono Musko iniciatyva reaguojant į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Michailo Fiodorovo prašymą.
Nuo pat masinės invazijos pradžios rusai pradėjo trikdyti interneto veikimą Ukrainos teritorijoje. Todėl praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos puolimo 2022 m. vasario 24 d., „SpaceX“ pristatė pirmąją įrangos, teikiančios palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugas „Starlink“, partiją.
Sistema pasirodė esanti labai naudinga, tačiau karas nesibaigė. Todėl 2022 m. spalį „SpaceX“ kreipėsi į Pentagoną su prašymu perimti sistemos, reikalingos Ukrainos kariuomenei palaikyti ryšį mūšio zonoje, finansavimą.
Buvo apskaičiuota, kad „Starlink“ išlaikymas dar vienerius metus – iki 2023 m. spalio – gali kainuoti iki 380 mln. dolerių. Vėliau milijardierius atšaukė savo prašymą, pareikšdamas, kad „Starlink“ ir toliau bus finansuojama Ukrainoje, tačiau Pentagonas dėl sistemos svarbos nusprendė pats užtikrinti jos veikimą Ukrainos kariuomenei.
Kaip paaiškėjo, E. Musko dovana leido kompensuoti žalą, kurią padarė Rusijos atakos prieš Ukrainos telekomunikacijų infrastruktūrą. Taip atsitiko todėl, kad „Starlink“ terminalai suteikė prieigą prie plačiajuosčio interneto bet kurioje vietoje be antžeminių bazinių stočių ir net esant sunaikintoms elektros linijoms. Ir visa tai veikia 100–200 Mb/s atsisiuntimo sparta, kurios pakanka, pavyzdžiui, ryšiui su dronais užtikrinti.
Svarbu tai, kad šią sistemą galima diegti masiškai. Jau karo pradžioje „SpaceX“ perdavė Ukrainai 3667 (arba apie 73 proc.) iš pirmųjų 5000 terminalų. Likusią įrangą parūpino JAV tarptautinės plėtros agentūra. Iki 2022 m. gruodžio Ukraina jau turėjo (portalo „Bloomberg“ skaičiavimais) apie 22 000 „Starlink“ terminalų. Tačiau buvo nuspręsta, kad dar 10 000 rinkinių bus nupirkta už Ukrainos lėšas ir Europos paramą.
Tokia didelė pasiūla suprantama dėl rinkinių nusidėvėjimo. Iš tiesų, Ukrainos sąlygomis gedimų lygis yra 100 kartų didesnis nei įprastų buitinių vartotojų atvejais.
Parengta pagal „Defense 24“.
