Daugelyje pasaulio kultūrų saulėgrįža pažymima šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad naktis po vasaros saulėgrįžos yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas. Daugumoje Europos šalių pagoniškos saulėgrįžos šventimą krikščionybė asimiliavo paversdama šventę Joninėmis.
Kodėl saulėgrįža yra ilgiausia metų diena?
Saulėgrįža – tai ne visa diena ar para, bet tikslus momentas, kai Žemės ašis būna pasisukusi labiausiai į Saulę. Šiemet Šiaurės pusrutulyje (kur yra Lietuva) saulėgrįža įvyks birželio 21 d., trečiadienį, 17 val. 57 min. Lietuvos laiku.
Mūsų planeta nesisuka apie vertikalią ašį – ji yra pasvirusi. Tai reiškia, kad Saulės šviesos kiekis, pasiekiantis skirtingus Žemės regionus, metų eigoje kinta jai skriejant aplink Saulę.
Vasaros saulėgrįža įvyksta, kai Žemės ašigalis – Šiaurės arba Pietų pusrutulyje – tampa labiausiai pasviręs į Saulę, o Saulė pasiekia aukščiausią įmanomą tašką. Todėl vasaros saulėgrįžos diena būna ilgiausiai šviesi per metus.
Kodėl kai kuriose pasaulio dalyse Saulė nenusileidžia?
Maždaug vasaros saulėgrįžos metu Norvegijos, Suomijos, Grenlandijos, Grenlandijos, Aliaskos ir kitų poliarinių regionų teritorijose būna poliarinė diena – kai Saulė visai nenusileidžia žemiau horizonto. Vėlgi tai priklauso nuo Žemės ašies posvyrio.
Parengta pagal BBC, CNN ir kitus šaltinius.
