Europiečiai mano, kad jiems kasdien daug geriau naudotis skaitmeninėmis technologijomis leistų didesnis kibernetinis saugumas (Lietuvoje 70 proc., ES 77 proc.) ir pažangios ryšio sistemos (Lietuvoje 68 proc., ES 76 proc.).
Du trečdaliai ES piliečių (Lietuvoje ir ES – 67 proc.) pageidauja daugiau švietimo ir mokymo, skirto tobulinti jų skaitmeninius įgūdžius. Daugiau nei pusė respondentų (Lietuvoje 52 proc., ES 66 proc.) taip pat mano, kad skaitmeninės technologijos atliks svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita.
Europiečiai mano, jog valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad sudarytų geresnes galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis (Lietuvoje 82 proc., ES 85 proc.), skatintų inovacijas (Lietuvoje 78 proc., ES 80 proc.) ir padėtų stiprinti ES įmonių konkurencingumą pasaulyje (Lietuvoje 79 proc., ES 82 proc.).
Kalbant apie vertybėmis grindžiamą skaitmeninę pertvarką, 62 proc. Lietuvos respondentų ir pusė ES respondentų mano, jog skaitmeninės teisės ir principai Europoje yra gerai apsaugoti.
Lietuvos gyventojų manymu, šalies skaitmeninės politikos prioritetai iki 2030 m. turėtų būti vartotojų apsauga nuo kibernetinių išpuolių (Lietuvoje 32 proc., ES 30 proc.), apsauga nuo dezinformacijos ir nelegalaus turinio (Lietuvoje 27 proc., ES 26 proc.) ir sparčiojo interneto prieinamumo gerinimas (Lietuvoje 23 proc., ES 27 proc.).
Europos skaitmeninio dešimtmečio programoje nustatyti bendri 2030 m. tikslai ir uždaviniai keturiose esminėse srityse: skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmenizacijos ir skaitmeninių viešųjų paslaugų.
