„Prieš trejus metus buvo sunku įsivaizduoti į ką išvirs bepiločių orlaivių sistemos, kaip jomis bus naudojamasi. Karas Ukrainoje parodė, kad tai – didžiulės galimybės tiek žvalgyboje, tiek koviniuose veiksmuose. Karas verčia mus žingsnis po žingsnio tobulinti kuriamą ginklą. Inovacijos, tyrimai, kovinė galia, supratimas, kiek dronų reikia koviniam daliniui, o kiek – žvalgybai, kokie yra tinkamiausi kuriai užduočiai vykdyti – informacija, kurią parsivežame iš karo lauko yra neįkainojama. Ukrainoje identifikuotas pamokas reikia išmokti ir judėti toliau, nes nuo to priklauso mūsų saugumas“, – sveikindamas renginio dalyvius sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Dronų dienoje 2023“ pakviesti dalyvauti 12 Lietuvos ir užsienio BO ir jų sistemų gamintojai bei vystytojai, kurių produktai naudojami Ukrainos kare. Parodoje pristatyti fiksuoto sparno žvalgybiniai dronai, kvadrokopteriai, dronai-kamikadzės, bepiločių orlaivių sekimo ir identifikavimo bei antidronų sistemos. „Dronų dienos 2023“ tikslas – pristatyti naujausią informacija apie dronų tendencijas, jų vystymą, pritaikymą ir integravimo į karybą galimybes krašto apsaugos specialistams.
Dronai-apgavikai ir ateities kovos mašinų toliaregystė
„Pirma svarbi pamoka, kurią parsivežėme iš Ukrainos yra tai, kad karas vis labiau tampa nuotoliniu, atsiranda daugiau nuotoliu valdomų priemonių. Kita pamoka – tai būtinybė integruoti atskiras technologijas į bendrą mūšio sistemą. Jei dronas skrenda ir kažką mato, bet negali tos informacijos efektyviai perduoti, tuomet informacija neturės vertės. Kai informacija perduota, kai kovinė mašina ja pasinaudoja, užfiksuodama objektą ir jį sunaikindama, tik tada drono surinkta žvalgybinė informacija yra vertinga“, – sako žvalgybinių dronų technologijų vystytojas ir gamintojas UAB „Granta Solutions“ direktorius Gediminas Guoba.
Anot jo, galimybė matyti toli, turėti „akis iš viršaus“ mūšio lauke yra svarbi ne tik kariui, bet ir didžiulę kovinę galią turinčioms mašinoms. Netrukus įmonės laukia lietuviškojo žvalgybinio drono „Širšė“ integracijos su šarvuotomis kovinėmis mašinomis „Vilkas“ testavimas.
Su bepilotėmis orlaivių sistemomis dirbantys mokslininkai, inžinieriai pastebi karo metu itin sparčiai besivystančias technologijas. „Dirbant karo sąlygomis, technologijos vystosi žaibo greičiu. Sugalvoji kažkokį sprendimą, priešas jį patobulina, tuomet turi galvoti kelis žingsnius į priekį. Šiuo metu žvalgybiniams dronams būtina gebėti atlikti užduotį net jei GPS siųstuvas ar radijo dažniai yra pažeisti ar iš viso neveikia, galėti „dirbti“ tiek dieną, tiek naktį, sugrįžti pas operatorių“, – sako fiksuoto sparno bepiločius orlaivius „Partisan Recon“ vystančios ir Ukrainos kare bandančios UAB „Unmanned Defende Systems“ komercijos direktorius Jonas Taikūnas.
Pasak jo, kartais karas padiktuoja netradicinių sprendimų reikalaujančias užduotis: „Kai ukrainiečiai planavo atsikovoti Gyvačių salą, kurioje buvo sumontuota priešo priešlėktuvinė gynyba, iškilo problema – pasiuntus į salą brangius Bayraktarus, priešas juos būtų greitai pastebėjęs ir sunaikinęs. Todėl reikėjo orlaivio, kuris imituotų Bayraktarą, bet būtų pigesnis. Jį priešlėktuvinė gynyba turėjo užfiksuoti ir sunaikinti, taip išduodama savo pozicijas. Tuomet, už drono apsimetėlio skridęs tikras Bayraktaras turėjo sunaikinti priešo gynybą. Mes tokį droną-apgaviką, pavadintą „Catfish Target“ vardu, sukūrėm per rekordiškai trumpą laiką – vos per 2 mėnesius. Abu dronai sėkmingai įveikė užduotis. Taip mūsų orlaivis prisidėjo prie Gyvačių salos atsiėmimo“, – pasakoja J. Taikūnas.
„Poreikis apsaugai nuo dronų išaugo maždaug 2016–2017 metais, kai iš Ukrainos fronto atėjo žinios, kad priešas žvalgybai, ugnies koregavimui naudoja bepilotes oro sistemas ir taip taikliau apšaudo taikinius, ukrainiečių pozicijas, žūva žmonės. Mūsų gaminama bepiločių orlaivių sekimo ir identifikavimo sistemos paskirtis – nutraukti dorno misiją ir taip apsaugoti teritoriją, kad dronai negalėtų į ją įskristi, rinkti informacijos, parodyti taikinių arba numesti sprogstamojo užtaiso. Sutrikdomi dronų nuotoliniai ryšiai ir autonominės navigavimo galimybės – dronas arba nuskrenda, arba vėjas nupučia, arba nukrenta. Dirbdami Ukrainoje ir bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomene, gauname labai daug naudingos informacijos BO sekimo ir antidronų technologijų tolesniam vystymui. Taip pat, galime lengviau ir greičiau prisitaikyti prie Lietuvos kariuomenės poreikių – greitai atnaujinti, aptarnauti, remontuoti“, – sako Egidijus Šilanskas, UAB NT Service direktorius.
Holistinis požiūris į modernų karo lauką
Lietuvoje BO ir su jais susijusių sistemų kūrėjų bei gamintojų šiuo metu yra daugiau nei kelios dešimtys. Tarp jų – ir galutinius produktus jau gaminančios bei eksoprtuojančios įmonės, ir dar tik kuriančios savo gaminių prototipus bendrovės. Šią gynybos ir saugumo sritį kuriantys specialistai tvirtina, kad danguje skrendantis objektas – yra svarbi, bet ne vienintelė BO ekosistemos dalis. Dronų remonto dirbtuvės, jų pritaikymas specialioms operacijoms, BO pilotų rengimas, itin aukštas technologinis kūrybinis protas, gebantis čia pat transformuoti orlaivį, BO suderinamumas su kitomis gynybos technologijomis – ne mažiau svarbūs bendro paveikslo elementai.
„Mūsų tikslas – būti vienu žingsniu toliau už savo priešą, todėl itin svarbu turėti holistinį požiūrį į modernų karo lauką. Turime turėti ir žvalgybinių dronų, ir kovinių. Vykdant tokius pirkimus, svarbiausia – glaudus bendradarbiavimas su pramone, nes jie geriausiai žino savo srities naujienas, inovacijas. Įmonės, su kuriomis dirbame, turi būti pajėgios nuolat diegti atnaujinimus ir pritaikyti juos karo laukui“,– sako krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra įsigijusi bebiločių orlaivių iš lietuviškų įmonių „Granta Solutions“ ir „Unmanned Defence systems“, tačiau tai – tik ilgo kelio pradžia. Planuojama, kad nuo 2024 m. bepiločių orlaivių ir kitų su BO susijusių sistemų pirkimai intensyvės – ketinama įsigyti įvairių dydžių ir modifikacij
