Franzą Zahną sėkmė aplankė rugpjūčio mėnesį, kai šiaurės rytuose esančiame Güttingeno mieste neįvardytam ūkininkui padėjo tvarkytis su metalo laužu, teigiama pranešime.
Tarp radinių buvo vėrinys, sudarytas iš 14 bronzinių diskų su spygliukais, du spiraliniai pirštų žiedai ir daugiau kaip 100 mažyčių gintaro karoliukų, maždaug smeigtuko galvutės dydžio, kuriuos F. Zahnas pincetu atsargiai išrinko iš dirvos. Tarp kitų daiktų, išmėtytų lauke – greičiausiai dėl arimo – buvo bronzinis strėlės antgalis, poliruotos rūdos gabalėliai, amonitas (išnykusio jūrinio moliusko rūšis), ryklio dantis, pragręžtas meškos dantis ir kalnų krištolas.
Radęs artefaktus, F. Zahnas kreipėsi į vietos archeologijos biurą, kad šis išsamiau ištirtų lauką. Archeologai nustatė, kad juvelyriniai dirbiniai buvo „tipiška bižuterija“, kurią moterys galėjo nešioti maždaug 1500 m. pr.m.e. – bronzos amžiuje.
Archeologai apibūdino spygliuotus diskus kaip ypač „traukiančius akį“ – ir atkreipė dėmesį, kad tarp kiekvieno disko kaip tarpinės buvo suvertos metalinės spiralės. Kiekvienas diskas taip pat turėjo siaurą skylutę, todėl juos buvo lengva suverti siūlu ar odos dirželiu ir nešioti kaip papuošalą.
Archeologai neaptiko jokių žmonių palaikų – tačiau mano, kad daiktai buvo palaidoti toje vietoje maiše arba kitoje organinėje talpykloje, kuri vėliau suiro. Nepriklausomai nuo to, kaip jie buvo palaidoti, tyrėjai mano, kad daiktai turėjo būti ypatingi juos nešiojusiam asmeniui ir galėjo būti laikomi turinčiais apsauginį ar gydomąjį poveikį, panašiai kaip amuletai.
Prieš kelerius metus Güttingene aptiktas ankstesnis archeologinis radinys atskleidė bronzos amžiaus pilkapinę gyvenvietę, kurioje buvo ant polių pastatytų statinių liekanų, datuojamų maždaug 1000 m. pr.m.e.
Naujai rasti artefaktai šiuo metu restauruojami ir kitais metais bus eksponuojami Frauenfeldo archeologijos muziejuje.
Parengta pagal „Live Science“.
