Latvija ruošiasi pirkti naujas pėstininkų kovos mašinas – ekspertas nurodė, kodėl vis dėlto tai nedžiugina

Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Leonids Kalniņš pristatė atnaujintą nacionalinės gynybos koncepciją, kurioje nurodoma, kad iki 2028 m. šalis ketina įsigyti naujų pėstininkų kovos mašinų. Tačiau portalo lrytas.lt paprašytas įvertinti nurodytus kandidatus Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis optimizmu netryško.

Kaip rašo „Defence Blog“, Latvių koncepcijoje pabrėžiama, kad Latvijos kariuomenė turi stiprinti pajėgumus didindamos ugnies galią ir veikimo nuotolį, pažaboti priešininko laisvę ore, jūroje ir sausumoje. Kartu NAF turi sustiprinti oro gynybos, pakrančių apsaugos, tolimojo nuotolio raketinės artilerijos ir bepiločių orlaivių pajėgumus, integruojant pėstininkų kovos platformas.

L. Kalniņš pabrėžė, kad pėstininkų kovos mašinos sudarys naują platformą, pasižyminčią bent trečio lygio apsauga, kuri yra būtina dalyvaujant taktinėse operacijose ir neutralizuojant priešininkus priešakinėse linijose.

[[ge:lrytas:lrytas:29603947]][[ge:lrytas:lrytas:27505286]][[ge:lrytas:lrytas:29406662]][[ge:lrytas:lrytas:29537785]]

„Mes einame šio tikslo link, ir iki 2028 m. neabejotinai bus žinoma apie fizinį tokios platformos buvimą Latvijoje. Pasirinkome konkretų transporto priemonės tipą, tačiau dar laukia viešųjų pirkimų procesai. Negalime gilintis į konkrečius dalykus, kol nesibaigs viešųjų pirkimų ir konkurso procesas“, – teigė Latvijos kariuomenės vadas.

Tarp numatomų kandidatų į pėstininkų kovos mašinas yra Turkijos „Otokar Tulpar“, Ispanijos „General Dynamics European Land Systems ASCOD 2“ ir Pietų Korėjos „Hanwha K21“. Šios modernios platformos yra vienas iš galimų svarstomų variantų Latvijos strateginei gynybai modernizuoti, o kiekviena transporto priemonė pasižymi skirtingomis savybėmis ir pajėgumais. Galutinė atranka priklausys nuo griežtų vertinimų ir aplinkybių, atitinkančių Latvijos gynybos reikalavimus ir būsimus operacinius poreikius.

Pėstininkų kovos mašinos yra būtinos siekiant modernizuoti Mechanizuotąją pėstininkų brigadą ir ilgainiui pakeisti anksčiau iš Jungtinės Karalystės įsigytas Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vikšrines žvalgybos šarvuotąsias mašinas. Kaip pranešė LETA, pirmosios tokios mašinos buvo pristatytos 2015 m. rudenį, rašo „Defence Blog“.

Portalo lrytas.lt paprašytas Lietuvos atsargos majoras ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis sutiko pakomentuoti galimus Latvijos pasirinkimus.

„Kovinės technikos ir kovinių sistemų pasirinkimas turi būti toks, kad tai būtų pats geriausias variantas jomis kariaujantiems kariams. Juk šiais dalykais bus ginkluoti mūsų broliai, pažįstami ir panašiai. Ir kai politikai sako, kad čia turėtų egzistuoti ir politinė dedamoji, iš tiesų svarbiausia turėtų būti karinė dedamoji., – teigė D. Antanaitis.

Pasak jo, sprendžiant iš to, ką pasakė Latvijos kariuomenės atstovas, iš trijų pasirinktų mašinų tik viena yra naudojama NATO valstybėse – „ASCOD“, kurią naudoja Austrija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė – ir vertinant ginklų sistemas, reikia atsižvelgti ir į svarbiausią jos dalyką – išlaikymą. „Nes vienas dalykas yra įsigyti daiktą, o kitas – jo logistinis išlaikymas. Tai jei mes kalbame NATO kontekste, turėtume kalbėti apie centralizuotą NATO dalių tiekimą“, – kalbėjo ginkluotės ekspertas.

Jo teigimu, dar vienas svarbus dalykas yra suderinamumas su mūsų sąjungininkais. „Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė kuo artimiau bendrauja su Vokietijos Bundeswehru – ir tai normalu, nes kovinės sistemos turi susikalbėti tarpusavyje. Nes jei viena ginkluotės sistemos detalės sulūžo, galima pakeisti ar apsikeisti detalėmis – tokiu būdu operacijos nenutrūkstamumas bus užtikrintas. Galima prisiminti pasakymą, kad diletantai kalba apie taktiką, o profesionalai – apie logistiką. Remonto bazė turi būti su sąjungininkais, nes vis dėlto mes nesame negyvename saloje. Tad šiuo atveju reikia įsivertinti, su kokiais sąjungininkais mes dažniausiai dalyvausime bendrose operacijose – ir pagal tai atsižvelgti besirenkant kovos platformą“ – kalbėjo karininkas.

Pasak jo, turint omenyje, kad Latvijos biudžetas yra ypatingai mažas, ir kad paskutiniai Latvijos kariuomenės pirkimai daugiau versdavo pakelti iš nuostabos antakį, reikia tik viltis, kad šis pirkimas įvyks tvarkingai – tačiau būtina įvertinti, kad jei anksčiau latviai dėl biudžeto trūkumo nesugebėdavo išlaikyti rimtesnės ginklų sistemos, tai vikšrinės platformos išlaikymas yra žymiai brangesnis nei ratinės platformos.

„Vikšrai labiau dėvisi, juos reikia dažniau keisti, taip pat jie sukuria žymiai didesnes apkrovas varikliui, pavarų dėžei ir kitiems agregatams – ir be abejo, vikšrinės mašinos išlaikymas yra nepalyginamai brangesnis nei ratinės“, – atkreipė dėmesį karys.

Tačiau D. Antanaitis teigiamai įvertinto latvių ketinimą bendrai su Estija pirkti oro gynybos sistemą „IRIS-T“ (apie ką lrytas.lt rašė jau anksčiau).

„Oro gynybos sistema „IRIS-T“ nėra kaip pavienis šautuvas ar pistoletas, ir turi būti integruota į bendrą gynybos paveikslą. Bet kokia oro gynybos sistema turi būti integruota į bendrą NATO sistemą – kad matytųsi bendras paveikslas, ir kad galima būtų naudoti tam tikras sistemas pasirinktinai. O bendras pirkimas gali sumažinti kainą – nes pagaminti vieną raketą yra viena kaina, bet gaminant urmu, raketos vieneto kaina mažėja. Tad toks bendras pirkimas yra logiškas“, – sakė ginkluotės ekspertas.

Jis taip pat pabrėžė, kad „IRIS-T“ naudoja ir kitos Europos šalys, kaip Vokietija, Švedija, Austrija, Graikija, Italija, Ispanija. „Tad tai nėra tokia egzotika, kaip minėta turkiška pėstininkų kovos mašina ar estų nusipirkti turkiški transporteriai. „IRIS-T“ pirkimas yra logiškas, tvarkingas ir protingas sprendimas“, – apibendrino Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.