Pasak renginio dalyvių, naujausi Lietuvos gynybos finansavimo bei pajėgumų vystymo ir infrastruktūros plėtros planai yra ne tik sveikintini, bet ir verčia pasitempti ir kitas NATO valstybes. Lietuvos gynybos biudžetas šiuo metu gerokai viršija NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintą minimalią 2 proc. BVP ribą. Lietuva šiais metais gynybai skiria 2,77 proc. BVP ir siekia, kad šis skaičius išaugtų iki 3 procentų.
Atkreiptas dėmesys, kad kurios šalys susiduria su personalo pritraukimo ir išlaikymo tarnyboje iššūkiais, todėl sąjungininkai domėjosi, kokių priemonių šioje srityje imasi Lietuva. Lietuva yra parengusi platų kariams skirtų priemonių paketą, kuriame – ir padidintos kompensacijos kariams už keliones į tarnybos vietą ir už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, išaugusios priemokos už kvalifikaciją, pareigų ar tarnybos specifiką, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, o taip pat ir dešimtimis procentų išaugę tarnybiniai atlyginimai. NATO atstovai itin teigiamai įvertino Lietuvos nuveiktą darbą vystant visapusišką kariams patrauklų motyvacinių priemonių paketą ir mišraus kariuomenės komplektavimo modelio taikymą, dėmesį skiriant ne tik profesionaliems kariams, tačiau ir kariams savanoriams bei šauktinių tarnybai.
Sąjungininkės dėkojo Lietuvai už nesibaigiančią paramą Ukrainai, pabrėžė Lietuvos kartu su Islandija vadovaujamos išminavimo koalicijos, svarbą. Prie šios iniciatyvos jau yra prisijungusios 22 valstybės.
Taip pat NATO atstovai pabrėžė svarų Lietuvos indėlį ir kituose daugiašaliuose ir dvišaliuose formatuose – Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis NORDEFCO susitikimuose, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG konsultacijose bei trijų Baltijos šalių (3B) formate.
