JAV gynybos departamento palydovinių sistemų jutikliai, veikiantys 35 900 km virš Žemės, pastebi įkaitusių raketos išmetamųjų dujų sukeltą ugnį.
Įsijungia sistemos pavojaus signalas: „Balistinės raketos paleidimas, pavojus!“
Balistinių raketų paleidimai nėra retas reiškinys. Paprastai branduolinį ginklą turinčios šalys informuoja viena kitą apie balistinių raketų bandymus – dažniausiai diplomatiniais kanalais, nes niekas nenori netyčia pradėti branduolinio karo.
Net Rusija ir toliau informuoja JAV apie savo bandomuosius paleidimus. Išimtis – Šiaurės Korėja. Nė apie vieną iš daugiau kaip 100 raketų, kurias ji išbandė nuo 2022 m. sausio, įskaitant branduolinį užtaisą galinčius gabenti ginklus, nebuvo pranešta iš anksto.
1–5 sekundės po paleidimo
Kai kurios sparčiausios pasaulyje kompiuterinės sistemos pradeda skaičiuoti tarpžemyninės balistinės raketos ugnies pliūpsnio matmenis.
Matavimai atskleidžia, kad raketa neskrieja į kosmosą, kaip būtų paleidžiant palydovą, ar link Japonijos jūros, kaip įprasta per bandymą. Ar tai provokacinis bandymas, ar branduolinė ataka?
Platus pasaulinis JAV žvalgybos priemonių tinklas pradeda perduoti informaciją. JAV Kolorado valstijoje koviniai pilotai bėga link naikintuvų, laukiančių ant pakilimo tako ir pasirengusių kilti į orą.
Praėjus 15 sekundžių po starto
Tarpžemyninė balistinė raketa nukeliavo pakankamai toli, kad palydovų jutikliai galėtų tiksliau nustatyti jos trajektoriją. Prognozės katastrofiškos: monstras keliauja JAV žemyninės dalies link.
Dvi minutės po paleidimo
Po Pentagonu, branduolinių pajėgų valdymo bunkeryje, vadovavimą perima JAV gynybos sekretorius ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas.
Kai antžeminiai radarai pateikia antrinį patvirtinimą, kad atakuojanti raketa skrenda į Rytų pakrantę, pradedama įgyvendinti pavojinga branduolinio karo strategija – įspėjamasis paleidimas.
Tai reiškia, kad kai tik išankstinio perspėjimo sistemos įspėja apie artėjančią ataką, JAV nelauks, kol fiziškai patirs branduolinį smūgį, kad pradėtų kontrataką.
Praėjus trims minutėms po paleidimo
Reikia pasakyti prezidentui. Jis yra Baltųjų rūmų valgomajame ir skaito informacinius dokumentus. Į kambarį įbėga nacionalinio saugumo patarėjas su telefonu rankoje. Kalbėdamas iš bunkerio po Pentagonu, gynybos sekretorius praneša prezidentui, kad Šiaurės Korėja paleido atakuojančią raketą į JAV.
Prezidentui lieka nenumaldomai mažai laiko sprendimams priimti. Tai, kas turi vykti toliau, visi dalyvaujantys per palydovinį ryšį (greičiausiai išskyrus patį prezidentą) jau iš anksto žino. Tačiau kaip ir beveik visi JAV prezidentai nuo Johno F. Kennedy laikų, prezidentas yra visiškai neinformuotas apie tai, kaip kariauti branduolinį karą, jei toks nutiks.
Jis net neįsivaizduoja, kad kai tik bus informuotas apie tai, kas vyksta, turės tik šešias minutes nuspręsti, kokius branduolinius ginklus paleisti kaip atsaką.
Kaip savo memuaruose piktinosi Ronaldas Reaganas, „šešios minutės, kad nuspręstumėte, kaip reaguoti į šmėkštelėjimą radare ir nuspręstumėte, ar pradėti Armagedoną! Kaip kas nors gali priimti apgalvotą sprendimą per tokį laiką?“
Taigi, maždaug per tiek laiko, kiek reikia kavos puodeliui išvirti, prezidento bus paprašyta priimti sprendimą dėl kontrpuolimo, kuris gali pražudyti dešimtis milijonų žmonių kitoje pasaulio pusėje. Civilizacija gali žlugti per kelias valandas.
Nacionalinio saugumo patarėjas stengiasi prisiskambinti Šiaurės Korėjos pareigūnui, bet jį į šalį nustumia specialusis agentas, atsakingas už prezidento apsaugą. Iš visų patalpoje esančių žmonių, pasirengusių reaguoti į krizes, slaptosios tarnybos agentai yra vieni geriausiai pasirengusių.
„Į avarinį bunkerį“, – šaukia prezidentui atsakingas specialusis agentas. Du kontrpuolimo komandos (angl. Counter Assault Team, CAT) nariai suima jį už pažastų. Jis dar iki galo nesuvokia, kas vyksta ir kaip greitai turi vykti kontrataka.
Praėjus devynioms minutėms po paleidimo
Aliaskoje esančioje „Clear Space Force Station“ stotyje radaras pirmą kartą pamato atakuojančią raketą, kai ji pasirodo virš horizonto. Karinių oro pajėgų pareigūnas pakelia priešais esantį raudoną telefoną. „Pranešimas apie vietą galioja. Objektų skaičius yra vienas.“
Ką tik gautas bauginantis antrinis patvirtinimas, kad Rytų pakrantės link skrenda atakuojanti tarpžemyninė balistinė raketa.
Šis objektas Aliaskoje yra vienas iš šešių ankstyvojo perspėjimo antžeminių radiolokacinių įrenginių, kurie nuo Šaltojo karo laikų stebi branduolinės atakos pavojų. Kiti yra Kalifornijoje, Masačusetse, Šiaurės Dakotoje, Grenlandijoje ir Karališkųjų oro pajėgų stotyje Šiaurės Jorkšyro dykynėse Jungtinėje Karalystėje.
Dabar prasideda perėmimo bandymas – žygdarbis, „prilygstantis šaudymui kulka į kulką“. Devyni iš dvidešimties tokių bandymų buvo nesėkmingi. Tai reiškia, kad yra tik 55 proc. tikimybė, jog monstras bus numuštas dar nepasiekęs taikinio.
Žinoma, perėmimas nepavyksta. Taip pat ir dar trys bandymai iš eilės.
Praėjus dešimčiai minučių po paleidimo
Prezidentas perkeliamas į bunkerį po Baltųjų rūmų rytiniu sparnu, kuris iš pradžių buvo pastatytas prezidentui F. Rooseveltui Antrojo pasaulinio karo metais saugoti.
Šalia prezidento stovi karinis tarnautojas, nešinas nepaprastosios padėties krepšiu – aliuminio ir odos krepšiu, kuriame sudėti įsakymai, kuriuos galima įgyvendinti įvykus branduolinei atakai.
JAV prezidentas turi išimtinę teisę paleisti savo šalies branduolinius ginklus.
Jis klausia gynybos sekretoriaus ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko, ką turėtų daryti. Tai natūralus klausimas – niekas nenorėtų paleisti branduolinių ginklų savo nuožiūra.
Pirmininkas sako prezidentui, kad jis, kaip pirmininkas, yra „komunikacijos grandinės“, o ne „vadovavimo grandinės“, leidžiančios duoti leidimą paleisti branduolinį ginklą, dalis – Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas gali tik patarti.
„Patarkite man“, – įsako prezidentas.
Gynybos sekretorius ragina jį pasitarti su kolegomis Rusijoje ir Kinijoje. Kiti aplink jį veikiau nori, kad jis pradėtų kontrpuolimą – „atsakomąjį smūgį“.
Gynybos sekretorius ragina elgtis atsargiai, išsakydamas tai, ko visi baiminasi, bet niekas kitas nedrįsta ištarti: „pradėti puolimą dabar beveik garantuoja platesnio masto karą“.
Nėra jokio būdo sužinoti, ar artėjanti balistinės raketos ataka nėra apgaulė, kuria siekiama priversti prezidentą pradėti branduolinį karą – ir net neaišku, ar kovinė galvutė yra užtaisyta branduoliniu ginklu.
Prezidentas griebiasi piniginėje laminuotos branduolinių kodų kortelės, kurią privalo nuolat nešiotis su savimi.
Atsidaro bunkerio durys. Į patalpą įsiveržia dešimt kontrpuolimo komandos narių, ginkluotų karabinais „SR-16“ ir šturmo šautuvais „AR-15“. Jie pribėga prie prezidento ir griebia jį už pažastų, jo kojos nebesiekia žemės.
Praėjus 14 minučių po paleidimo
Prezidentas nugabenamas į „Marine One“ sraigtasparnį – orlaivį, apsaugotą nuo elektromagnetinio impulso, lydinčio branduolinį blyksnį. Vis dėlto niekas neįsivaizduoja, ar branduolinio karo metu sistema nesuges ir sraigtasparnis nenukris ant žemės.
Planuojama, kad vienas iš CAT operatorių su prezidentu iššoktų iš orlaivio, jei pilotas nespėtų laiku jų išgabenti iš pavojingos zonos.
Tačiau prezidento kariniai patarėjai nepritaria šiam planui – nes prezidentas vis dar nedavė leidimo kontratakuoti.
„Pone prezidente, mums reikia įsakymo paleisti raketą“, – sako JAV strateginės vadavietės vadas. Tačiau už prezidentą atsakingas specialusis agentas nesutinka. „Dabar mes išgabename prezidentą“, – atkerta jis.
Praėjus 16 minučių po paleidimo
Palydoviniai jutikliai užfiksavo iš povandeninio laivo paleistos balistinės raketos (SLBM), kuri praskriejo Ramiojo vandenyno paviršiumi už 560 km nuo Kalifornijos krantų, išmetamąsias dujas.
Bauginanti iš povandeninio laivo paleista balistinė raketa (SLBM) gali smogti ir pataikyti į taikinį JAV teritorijoje net greičiau nei tarpkontinentinė balistinė raketa (ICBM).
Niekas negali pasakyti, kam priklauso ši raketa ir iš kokio povandeninio laivo ji buvo paleista – tačiau visi spėja, kad tai Šiaurės Korėja.
Šią akimirką pareigūnai valdymo centruose visoje šalyje suvokia susidariusią situaciją – tai pasaulio pabaigos pradžia. Atgrasymas žlugo. Vyksta branduolinis karas.
Baltųjų rūmų pievelėje „Marine One“ ruošiasi pakilti. Daugelis prezidento patarėjų pasiliko nepaprastųjų situacijų operacijų centre. Jie perskaitė informacinius pranešimus apie tokį scenarijų ir susitaikė su tuo, kas vyksta – jie „nuskęs kartu su laivu“.
21 minutė po starto
Iš povandeninio laivo paleista raketa lekia link Diablo Kanjono atominės elektrinės – 750 hektarų ploto objekto, esančio 25 m aukštyje virš Ramiojo vandenyno. Diablo yra vienintelė Kalifornijoje veikianti atominė elektrinė. Kai branduolinis ginklas sprogsta ore, į atmosferą išmesta radiacija per tam tikrą laiką išsisklaido.
Visai kas kita – branduolinio reaktoriaus ataka branduoline raketa. Tai beveik garantuoja reaktoriaus branduolio išsilydymą, o tai sukelia tūkstančius metų truksiančią branduolinę katastrofą.
Taip pažeidžiamos Ženevos konvencijos ir taisyklės, nustatančios, ką galima daryti karo metu. Tačiau kaip netrukus sužinos pasaulis – branduoliniame kare taisyklių nėra.
Iš povandeninio laivo paleista raketa sprogsta Diablo kanjone. Atominė elektrinė paskęsta branduolinės šviesos blyksnyje. Kyla didžiulis ugnies kamuolys, įrenginį sunaikinantis sprogimas, branduolinis grybo formos debesis ir branduolinės šerdies išsilydymas.
Blogiausias iš blogiausių scenarijų išsipildė.
Praėjus 23 minutėms po paleidimo
Pakilus „Marine One“, prezidentui pranešama, kad Kalifornijoje nukrito branduolinė bomba. Jis išsitraukia iš piniginės kodų kortelę ir ruošiasi leisti surengti atsakomąjį smūgį Šiaurės Korėjai – smūgį su 82 branduolinėmis galvutėmis. Šis atsakomasis smūgis beveik užtikrins milijonų žmonių – gal net dešimčių milijonų žmonių – žūtį vien Korėjos pusiasalyje.
Praėjus 24 minutėms po paleidimo
Už 6 km į šiaurės vakarus nuo Diablo Kanjono elektrinės fermeris prižiūri savo bandą, ir branduolinės raketos sprogimas išmuša jį iš vėžių. Jis liko gyvas iš dalies dėl geografinės padėties – žemė ir akmuo sulaikė dalį mirtinos šiluminės bombos spinduliuotės.
Bombos slėgis nuplėšė jo drabužius ir parbloškė jį ant žemės – bet fermeris išgyveno.
Pastebėjęs purve savo išmanųjį telefoną, jis pradeda filmuoti tai, kas vyksta. Jis supranta, kad gauna mirtinai pavojingą radiacijos kiekį, bet įkelia grybo debesies vaizdo įrašą į „Facebook“. Jo vaizdo įrašas pradeda sklisti po pasaulį.
Internetą pradeda užplūsti pranešimai su grotažymėmis #NuclearWar, #Armageddon ir #EndOfTheWorld.
Bomba sunaikina 750 hektarų ploto objektą. Ataka prieš atominę elektrinę reiškia, kad radioaktyvūs panaudotų kuro strypų gabaliukai patenka į nuolaužas ir kaip krituliai pasklinda toli ir plačiai.
32 minutės po paleidimo
Gynybos sekretorius tebėra susitelkęs į tai, kad Rusijos prezidentas būtų prijungtas prie derybų linijos. Amerikiečių ICBM, paleistos iš raketų lauko Vajominge, turi skristi tiesiai virš Rusijos, kad pasiektų Šiaurės Korėją.
Per Rusijos oro erdvę skriejanti amerikiečių ICBM neabejotinai bus suprasta kaip artėjanti ataka. Rusiją reikia įspėti.
33 minutės po paleidimo
Šiaurės Korėjos ICBM, skriejanti Pentagono link, pereina į galutinę fazę – paskutines 100 sekundžių prieš sprogimą.
Per pirmąją milisekundės dalį po detonacijos šviesos blyksnis įkaitina orą iki 100 mln. laipsnių Celcijaus ir sukuria didžiulį ugnies kamuolį, kuris sudegina viską, kas yra netoliese.
Ugnies kamuolyje nelieka nė vieno objekto. Nieko. Nei žmogaus, nei voverės, nei boružės. Jokios ląstelinės gyvybės. Dar niekada žmonijos istorijoje tiek daug žmonių nebuvo taip greitai nužudyti.
Nuo to laiko, kai prieš 66 milijonus metų į Žemę įsirėžė kalno dydžio asteroidas, per vieną smūgį nebuvo sukelta tiek visuotinio niokojimo.
Praėjo dešimt sekundžių. Ugnies kamuolys pakyla 5 km į orą. Tie, kurie išgyveno pirminį sprogimą už kelių kilometrų nuo pirmojo židinio, lieka įstrigę tirpstančiuose keliuose ir sudega gyvi.
Praėjus 38 minutėms po paleidimo
25 km spinduliu aplink Pentagoną kyla pragaras. Nebėra elektros. Nėra telefono ryšio. Neveikia greitoji pagalba. Visoje šalyje esančiuose branduolinių pajėgų vadovybės bunkeriuose nutrūko ryšys su prezidentu. Manoma, kad jis buvo atskirtas nuo pagrindinės parašiutininkų grupės skrydžio metu.
Požeminiame valdymo centre Pensilvanijoje, gynybos sekretorius ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas desperatiškai bando susisiekti su savo kolegomis iš Rusijos. Ar jie pasakys rusams, kad prarado ryšį su savo prezidentu? Kad jis dingęs ir ar laikomas mirusiu?
Tęsiantis diskusijoms, jie pagaliau pasiekia Rusijos generalinio štabo karininką. „JAV patiria branduolinę ataką“, – sako jie ir priduria, kad Rusijai būtina susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų, kol abi branduolinių ginklų turinčios priešininkės nesusisieks su savo prezidentais.
Tačiau Rusijos karininkas viską mato kitaip.
„Jūsų prezidentas jau turėjo mums paskambinti“, – sako jis ir linija nutyla.
42 minutės po paleidimo
Nieko nesigirdi JAV prezidento – nes kai branduolinė bomba pataikė į Pentagoną, dėl elektromagnetinio impulso „Marine One“ patyrė sistemos gedimą ir pradėjo strigti. CAT operatorius išstūmė prezidentą pro atviras lėktuvo duris, bandydamas išgelbėti jo gyvybę.
Abu vyrai ekstremaliai nusileido miškingoje vietovėje. Agentas žuvo, jam lūžo kaklas.
Prezidentą prispaudė agento kūnas. Ant jo kaktos liko gili žaizda. Jo kairioji ranka ir dešinioji koja sulaužytos. Jis bejėgis ir beviltiškas. Ar kas nors jį suras, iki tol, kol jis nukraujuos?
Praėjus 43 minutėms po paleidimo
Rusijos prezidentas įsiutęs. JAV prezidentas dar nesusisiekė su juo. Į paranoją linkęs Rusijos prezidentas dabar tiki, kad smūgis yra skirtas Rusijai.
Susidūręs su jo manymu šimtais branduolinių kovinių galvučių, nusitaikiusių į Rusijos teritoriją – jas paleido oportunistai amerikiečiai, surengę prevencinę slapto pobūdžio ataką – Rusijos prezidentas nusprendžia surengti branduolinę kontrataką prieš Jungtines Valstijas. Tūkstantis tarpžemyninių balistinių raketų dabar skrenda į Ameriką.
Praėjus 49 minutėms ir 30 sekundžių po paleidimo
Gynybos sekretorius prisiekia kaip vyriausiasis vadas. Ankstyvojo perspėjimo palydovinės sistemos rodo artėjančių Rusijos raketų puolimą. Laikinai einantis prezidento pareigas viceprezidentas išreiškia sąžinės graužatį.
Vien todėl, kad šimtai milijonų nekaltų amerikiečių netrukus žus, gal nereikia, kad žūtų ir kita žmonijos pusė, kurioje yra daugybė kitų nekaltų žmonių. Jo pasiūlymas atmetamas.
Branduoliniame kare nėra tokio dalyko kaip kapituliacija. Nėra tokio dalyko kaip pasidavimas.
55 minutės po paleidimo
Šiaurės Korėja 500 km virš Jungtinių Valstijų susprogdina dideliame aukštyje esantį superelektromagnetinį ginklą (angl. super electromagnetic pulse weapon, super EMP weapon).
Superelktromagnetinis ginklas nekenkia žmonėms, gyvūnams ar augalams, tačiau sunaikina pagrindines visų trijų Amerikos elektros tinklų dalis.
Sutrinka valdymo sistemos, vadinamos SCADA (agnl. Supervisory Control and Data Acquisition), struktūra, ir akimirksniu kyla nevaldomas košmaras. Metro traukiniai, krovininiai ir keleiviniai traukiniai susiduria arba sugenda. Lėktuvai praranda sparnų ir uodegų kontrolę ir krenta žemyn.
Naftos ir dujų vamzdynai trūksta ir sprogsta. Visur išsilieja nuotekos. Sprogsta užtvankos ir kyla masiniai potvyniai. Nebeliks gėlo vandens ir sanitarinių priemonių. Nebus telefono skambučių, šviesos, degalų, neveiks ligoninių įranga.
Praėjus 57 minutėms po paleidimo
Rusijos branduolinės galvutės pradeda kristi ant JAV, tuo pačiu metu pataikoma į taikinius visoje Europoje. Visame žemyne sunaikinamos oro pajėgų bazės, o į sostines, įskaitant Londoną, pataikoma branduolinėmis galvutėmis. Žūsta milijonai žmonių, sunaikinama daugybė civilizacijos šedevrų – nuo Stounhendžo iki Koliziejaus, Notre Dame ir Partenono.
Praėjus 72 minutėms po paleidimo
JAV, Europoje ir Korėjos pusiasalyje žūsta šimtai milijonų žmonių, o šimtai karinių lėktuvų be tikslo skraido ore, kol baigiasi degalai. Paskutiniai branduoliniais ginklais ginkluoti povandeniniai laivai nepastebimai juda jūroje ir patruliuoja ratu, kol įguloms baigiasi maistas.
Sausumoje išgyvenusieji slepiasi bunkeriuose, kol išdrįsta išeiti į lauką arba kol pritrūksta oro.
Keletas išgyvenusiųjų, kurie galiausiai išeis iš šių bunkerių, susidurs su tuo, ką numatė Šaltojo karo laikų Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas. Branduolinio karo atveju jis sakė: „Išgyvenusieji pavydės mirusiems“.
Parengta pagal „Daily Mail“.
