Latvijos startuolių asociacijos duomenimis, metų pradžioje Latvijos startuolių duomenų bazėje „Startin.LV“ buvo užregistruoti 449 startuoliai. 2022 m. Latvijos startuolių bendruomenė įdarbino 3677 darbuotojus, kurių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė apie 2500 eurų. 2022 m. Latvijos startuoliai bendrai sumokėjo 57,2 mln. eurų mokesčių. Dauguma Latvijos startuolių veikia tokiose srityse kaip finansų technologijos (angl. FinTech), sveikatos technologijos (angl. HealthTech), dirbtinis intelektas, medicinos technologijos (angl. MedTech) ir mobilumas.
Siekdama skatinti kitų pramonės šakų plėtrą, Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) šiemet Rygoje organizuojamoje konferencijoje daugiausia dėmesio skirs verslo ir mokslo sinergijai, biotechnologijoms ir kosmoso technologijoms bei kitiems svarbiems klausimams skirtiems inovatoriams. Konferencijoje bus akcentuojamos verslo galimybės bei komercializacijos klausimai, taip pat viena diena bus skirta Europos kosmoso agentūrai (EKA).
„Latvijos ekonomikos ateitis – didelės pridėtinės vertės ir žinioms imlūs sektoriai. Todėl labai svarbūs yra moksliniai tyrimai ir STEM dalykų studijos mokyklose ir universitetuose, kapitalo prieinamumas, parama startuoliams bei administracinės naštos mažinimas. Turime žinių, įgūdžių ir išteklių, kad Latvija augtų, o naujieji technologijų ir inovacijų lyderiai galėtų čia plėtoti savo verslą ir pritraukti privačių užsienio investicijų. Inovacijos yra ekonomikos variklis, o mes turime drąsių idėjų, kad galėtume jas paversti realybe“, – pabrėžia Latvijos Respublikos ministrė pirmininkė Evika Silina.
„Į šią svarbią Baltijos šalyse konferenciją, skirtą šioms sritims, susirinko įvairių giliųjų technologijų pramonės šakų ekspertai. Džiaugiamės galėdami Rygoje sulaukti tokios kompetentingos ir aktyvios tarptautinės bendruomenės – daugiau nei 1000 įvairių sričių specialistų, kuriuos ypač domina aktualiausios konferencijos temos: biotechnologijos ir kosmoso technologijos, finansavimas, naujausi moksliniai atradimai. Esame įsitikinę, kad per dvi dienas užsimezgusios diskusijos, nauji kontaktai, startuolių ir potencialių investuotojų sinergija taps nauju žingsniu ne tik Latvijos, bet ir platesnio regiono plėtrai. Bendros investicijos neabejotinai padidins inovacijų pajėgumus, sukurs inovacijų sistemą ir neišvengiamai lems taip reikalingą technologinę pažangą ekonomikoje, ypač RIS3* srityse“, – teigia Laura Strovalde, LIAA direktoriaus pavaduotoja investicijoms ir energetikai.
Kosmosas – naujas žmonijos informacijos šaltinis
Į konferenciją pakviesta keletas pramonės atstovų, kurie savo profesinėje veikloje yra labai vertinami tiek savo šalyse, tiek tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Donata Peciukienė, Lietuvos mokslo taryba, Raimondas Pili, vyresnysis korporacijų partnerystės ir investicijų ryšiai „Plug And Play“, Dominykas Milašius, investicijų partneris „Baltic Sandbox Ventures“, Donatas Staniulis, vykdomasis direktorius „LithuaniaBIO“, Žygimantas Susnys, vadovaujantis partneris „Iron Wolf Capital“ ir Jonė Šeštauskaite, NESTE tvarios partnerystės.
Taip pat ten bus ir Bianka Cefalo, kuri 2013 m. buvo jauniausia italų analitička, dirbanti NASA/JPL „Insight Mars“ misijoje. Šiuo metu Bianka Cefalo gyvena Londone – ji yra bendrovės „Space DOTS Inc.“ įkūrėja ir jos vadovė. Šį bendrovė yra progresyvių medžiagų tyrimų ir kūrimo kosmose, bandymų, kokybės kontrolės, pagrindinių elementų, reikalingų tvariai žiedinei ekonomikai kūrimo pionierė.
Bianca Cefalo tiki, kad kosmoso technologijos gali sukurti mūsų ateitį ir mums primena: „Kiekvieną dieną mes visi priklausome nuo kosmoso technologijų produktų, ypač nuo palydovų ir kosmoso tyrimų rezultatų. Vyriausybės ir milijardai žmonių kasdien naudojasi kosmoso technologijomis to net nežinodami. Nuo socialinės žiniasklaidos iki „Google“ žemėlapių, telemedicinos, vaizdo konferencijų sistemų, bankinių pervedimų, vandens ir naftos vamzdynų kontrolės. Viskas paremta palydoviniu ryšiu ir gautais duomenimis! Telekomunikacijos palydovų dėka kaimo vietovėse gyvenantys žmonės gali gauti lygiavertes interneto paslaugas kaip ir miestuose gyvenantys žmonės, todėl mažėja regioninė skaitmeninė atskirtis ir švietimo atotrūkis. Kosmoso technologijos yra šiuolaikinio gyvenimo pagrindas. Kosmosas – naujas informacijos šaltinis žmonijai. Tai įkvėpimo, prisitaikymo ir evoliucijos šaltinis. Naudodamiesi kosmoso technologijomis mes kuriame savo ateitį bei tuo pačiu pereiname į kitą žmonijos evoliucijos lygį“.
Konferencijoje taip pat dalyvaus Rob Brinded (Bristolis, Jungtinė Karalystė), kuris konsultuoja profesionalius sportininkus, verslininkus ir lyderius. Jis yra dirbęs „Barcelona FC“ sportininkų, Anglijos nacionalinės baleto mokyklos ir kitų organizacijų patarėju.
Renginyje taip pat kalbės Europos kosmoso agentūros medicinos valdybos narė Veronika Puisa, „Sherwin-Williams“ mokslinių tyrimų ir plėtros direktoriaus pavaduotojas Mark Schubert, NATO inovacijų fondo partneris Chris O‘Connor, socialinė verslininkė, filantropė Tessy Antony De Nassau, „Airbus Defence and Space-Intelligence“ verslo plėtros vadovas Joe Cotti ir verslininkas, investuotojas, ekosistemos kūrėjas Michalis Stangos bei daugelis kitų.
Konferencijos pranešėjai atstovaus tokioms šalims kaip Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgas, Prancūzija, Suomija, Japonija, JAV ir daugelis kitų.
Konferencijos „Deep Tech Atelier 2024“ programą sudarys trys etapai:
- „Deep Tech“ etapas, skirtas finansavimo ir pramonės politikos klausimams, paramos priemonėms, geriausios praktikos pavyzdžiams, taip pat startuolių pristatymui ir supažindinimui su investuotojais;
- „BioCosmic“ etapo metu, gegužės 16 d., vyks Europos kosmoso agentūros (EKA) diena, skirta kosmoso technologijoms, o gegužės 17 d. – pažangioms biotechnologijoms;
- Augimo etape, vykstančiame gegužės 16 d. bus pristatytos projekto „Norvegian Financial Instrument“ sėkmės istorijos ir jo teikiamos paramos galimybės, o gegužės 17 d. „Labs of Latvia“ aptars mokslo komunikacijos klausimus. Taip pat vyks įvairūs papildomi arba gretutiniai renginiai.
„Deep Tech Atelier 2024“ vyks šių metų gegužės 16–17 d., konferencijų centre „Fantadroms“, Gustava Zemgala g. 76, Ryga (renginio kalba: anglų).
Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projektų „Development of Innovative Entrepreneurship of SMEs“ ir „Support for Improving Technology Transfer System“, 2014–2021 m. „Norvegian Financial Instrument“ programos „Business Development, Innovation and SMEs“ ir valstybės biudžeto programos 28.00.00 „Funds for the Implementation of Foreign Economic Policy of the State Image“. Konferencijos medžiaga parengta bendradarbiaujant su „Commercialization Reactor“ platforma, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų centru, Latvijos kosmoso pramonės asociacija ir „Biocatalyst“ fondu.
Daugiau informacijos ir nemokamą registraciją galima rasti adresu https://deeptechatelier.com.
*Latvijos sumanios specializacijos strategija (Mokslinių tyrimų ir inovacijų sumanios specializacijos strategija – RIS3) – tai ekonomikos pertvarkos strategija, kuria siekiama didesnės pridėtinės vertės, našumo ir efektyvesnio išteklių naudojimo. Ekonomikos transformacijos strategija glaudžiai susijusi su dabartiniu ekonomikos išsivystymo lygiu ir konkurenciniais pranašumais (esamais ir potencialiais).
