Baltijos jūroje – mirtinų ginklų paleidimo įrenginiai: dabar jau laikas sunerimti Rusijai

Naudodamasis šiuo naujuoju ginklu Pentagonas gali nusiųsti sistemą, kuri tam tikrais atžvilgiais prilygsta raketiniam kreiseriui, į bet kurią pasaulio dalį. Vietoj kelių dienų kelionės, reikalingos laivui papildyti degalų atsargas, jai prireiks vos kelių valandų.

Tad kas yra „Typhon“ – ir ką keičia šių ginklų buvimas Bornholme?

Sistema „Typhon“ yra naujas ginklas – pirmąją prototipinę bateriją „Lockheed Martin“ pristatė 2022 m. gruodį. Pagal pajėgumus „Typhon“ yra sausumos sistema, lygiavertė jūriniams raketų paleidimo įrenginiams „Mk 41 VLS“.

Tai yra vertikalaus paleidimo raketa, kuri yra standartinė Vakarų karinių jūrų pajėgų raketa (pavyzdžiui, Lenkijoje ji bus montuojama „Miecznik“ tipo fregatose). Pagrindinis jos privalumas – universalumas: nes „Mk 41 VLS“ neapsiriboja vieno tipo raketomis, o leidžia leisti daugybę skirtingų: nuo manevrinių raketų „Tomahawk“, kelių tipų priešlėktuvinių raketų iki kovos su povandeniniais laivais raketų.

Praktiškai tai reiškia, kad sistema „Typhon“ suteikia JAV kariuomenei galimybę, kuri iki šiol buvo skirta tik oro ir jūrų pajėgoms – t. y. galimybę smogti taikiniams giliai priešo teritorijoje.

Nors tai labai supaprastinta, „Typhon“ ginkluotės požiūriu yra sausumos raketinis kreiseris, kuris per kelias valandas gali būti perkeltas į bet kurią pasaulio vietą. Sistemos „Typhon“ mobilumo pavyzdys – neseniai įvykęs sistemos perdislokavimas į Filipinus, kur baterija buvo perkelta 13 000 km vos per 15 valandų.

Tai įmanoma, nes visi sistemos komponentai – paleidimo sistemos (kiekvienoje iš jų yra keturios paleidimo kameros, valdymo automobilis arba transporto ir užtaisymo automobilis – telpa į standartinius konteinerius.

Tai apsunkina sistemos aptikimą ir sekimą judėjimo metu, ir palengvina transportavimą – ypač strateginį. Viską, kas reikalinga operacijoms, talpinant konteineriuose, „Typhon“ galima lengvai pervežti oru, vilkiku su priekaba ar net geležinkeliu.

Sistemos „Typhon“ paleidimo įrenginiai pritaikyti leisti dviejų tipų raketas. Pirmoji yra „RGM-109M Tomahawk Block V“ sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis viršija 1800 km.

Nors jos pradėtos naudoti devintojo dešimtmečio pradžioje, jos vis dar kuriamos ir tobulinamos. Didžiausias jų pranašumas yra gebėjimas skristi labai mažame aukštyje – dėl to jas sunku aptikti ir sunaikinti – taip pat nukreipimo į taikinį būdas. Nors jie naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, pagrindinė sistema yra TERCOM.

Naudodama šią sistemą raketa stebi vietovę, virš kurios skrenda, lygina ją su savo žemėlapiu ir palydovinėmis nuotraukomis ir pagal tai gali tiksliai nustatyti savo buvimo vietą, surasti taikinį, neatsižvelgdama į trukdžius.

Antroji iš „Typhon“ leidžiama raketa gali būti „RIM-174 SM-6 ERAM“. Tai – tolimojo nuotolio priešlėktuvinė raketa, kuri gali veikti ir kaip priešlaivinė raketa. „SM-6“ išsiskiria savo dydžiu – ji yra daugiau kaip 6,5 m ilgio, sveria 1,5 t ir yra sukonstruota iš dviejų pakopų, varomų kietuoju kuru.

Paleista nuo žemės, „SM-6“ gali sunaikinti taikinį, esantį iki 370 km atstumu – tačiau reikėtų nepamiršti, kad tikrasis veikimo nuotolis priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, taikinio greičio, jo dydžio, skrydžio aukščio ar atliekamų manevrų.

Verta paminėti, kad JAV bando galimybę „SM-6“ naudoti kaip raketą „oras-oras“ – todėl JAV karinės oro pajėgos galės kovoti su priešu rekordiniais atstumais. Apskaičiuota, kad paleista iš greitai ir aukštai skrendančio naikintuvo, „SM-6“ veikimo nuotolis galėtų siekti iki 500 km.

Nors pratybose Bornholmo saloje dalyvavo tik raketų paleidėjai be pačių raketų, „Tomahawk“ pristatymas į salą – tik sprendimo klausimas. Praktiškai amerikiečiai, plukdydami naujus ginklus į Danijos salą, repetavo galimybę savarankiškai uždaryti Baltijos jūrą tiek Rusijos laivynui, tiek iš dalies ir lėktuvams.

Verta pažymėti, kad panašias (nors ir mažesnio masto) pratybas, suderinusi su savo sąjungininkais, vykdo ir Lenkija. Turėdama jūrų raketinį dalinį, aprūpintą 180 km nuotolio prieštankinėmis raketomis „NSM“, Lenkija gali apsaugoti ir savo pakrantę, ir dalį Baltijos jūros, įskaitant Karaliaučiaus srities pakrantę.

Be to, Lenkija jau praktiškai išbandė jūrinių raketų padalinio elementų perdislokavimą. Lenkijos raketų paleidimo įrenginiai, be kita ko, buvo nusiųsti į Rumuniją, kur lenkiški ginklai gins Rumunijos Juodosios jūros pakrantę – o taip pat į Švedijos Gotlando salą, užtikrinančią centrinės Baltijos jūros dalies ir išėjimo iš Suomijos įlankos kontrolę. Tai Rusijos langas į pasaulį, kuris, Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, tapo itin sandarus ir – konflikto atveju – sunkiai išnaudojamas, rašo „Wirtualna Polska“.