Japonija seniai laikoma pirmaujančia technologijų valstybe. Bet šioje šalyje galima rasti ir tokių įrenginių, kurie kitur seniai nebenaudojami. Sunku patikėti, tačiau tik birželį japonai galutinai atsisveikino su jau seniai pasenusiais kompiuterių diskeliais (angl. floppy disk).

Iki šiol juose įrašytą informaciją pateikti valstybės institucijoms reikalavo daugiau negu tūkstantis teisės aktų.

Japonijos skaitmeninių technologijų ministras Taro Kono dar 2021 m. paskelbė sieksiantis išnaikinti šią atgyveną. Tai užtruko. Bet dabar T.Kono džiaugiasi: „Mes laimėjome karą su diskeliais!“

Šis pranešimas sulaukė pašaipų socialiniame tinkle „X“. „Anachronistinės vyriausybės simbolis“, – taip diskelius pavadino vienas vartotojų.

[[ge:lrytas:lrytas:32463524]][[ge:lrytas:lrytas:30652420]][[ge:lrytas:lrytas:32510910]][[ge:lrytas:lrytas:32644895]]

Kitas pridūrė: „Vyriausybė vis dar naudojo diskelius? Manau, kad ten pilna senų žmonių.“ O trečiasis svarstė, kad dabar valdžia galės neblogai užsidirbti parduodama šias senienas aukcionuose.

Maždaug prieš penkis dešimtmečius pasirodę diskeliai kitur buvo naudojami iki XXI a., kol atsirado kur kas talpesnės ir patogesnės informacijos laikmenos.

Tokiame diskelyje telpa vos 1,44 megabaito duomenų. Galima palyginti, kad šiuolaikinė 32 gigabaitų atmintinė atstoja daugiau nei 22 tūkst. tokių diskelių.

Net ir pačioje Japonijoje jų gamyba seniai nutraukta – paskutinė tai padarė kompanija „Sony“ 2011 m.

Tačiau technologijų ministro dar laukia labai daug darbų. Anksčiau jis teigė pasiryžęs išgyvendinti ir fakso aparatus – bet dėl pasipriešinimo tai nepavyksta net ir valstybinėse įstaigose. O kai kuriose įmonėse darbuotojai irgi linkę pirmenybę teikti faksogramoms, bet ne elektroniniams laiškams.

2021-ųjų rugsėjį Japonija įkūrė Skaitmenizavimo agentūrą, kuri turi paskatinti pokyčius. Bet jos darbas išties nelengvas.

Pavyzdžiui, daugelis šalies bendrovių vis dar reikalauja, kad ant oficialių dokumentų būtų asmeninis raižytas antspaudas – vadinamasis „hanko“. Valdžia stengiasi atsikratyti šios tradicijos – tik kaip pažymėjo laikraštis „The Japan Times“, procesas vyksta stūksančio ledyno greičiu.

Japonija yra itin konservatyvi šalis. Sunku patikėti, tačiau paskutinis pranešimų gaviklių operatorius savo veiklą nutraukė tik 2019 m. – nors kitose valstybėse toks bendravimo būdas į užmarštį nuėjo prieš dešimtmečius.

Paskutinis pranešimo gaviklio abonentas aiškino, kad jo senyvai motinai šis įrenginys yra patogiausias.

Japonija – pirmaujanti technologijų valstybė? Ir taip, ir ne