Netikėta: prancūziški naikintuvai Ukrainą gali pasiekti anksčiau nei manyta?

„Suprantate, nepaisant mūsų noro tai padaryti kuo greičiau, yra tam tikri terminai, kurių negalima sutrumpinti. Kalbama apie šių lėktuvų pilotų ir techninės priežiūros personalo apmokymą, kalbame apie kelis mėnesius“, – kalbėjo G. Veyssière'as, kurį cituoja „Ukrinform“.

Tikslus perduodamų „Mirage 2000–5“ naikintuvų skaičius neatskleidžiamas, ir plačiau kalbėti šia tema G. Veyssière'as atsisakė. „Visa tai vyksta glaudžiai derinant su Ukrainos karine vadovybe“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie „Mirage“ perdavimą.

„Defense Express“ primena, kad apie įsipareigojimą tiekti šiuos naikintuvus birželio 6 d. pirmą kartą paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – pažymėdamas, kad netrukus prasidėsiantys pilotų ir technikų mokymai truks šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, neaišku, ar ambasadorius užsiminė, kad likę penki mėnesiai yra tik „keli“, kurie liko, ar jis turėjo omenyje, kad mokymai vyksta sparčiau, nei tikėtasi.

Prancūzijos žiniasklaida 2023 m. kovą iš pradžių buvo pranešusi, kad ukrainiečių pilotai mokosi dirbti su „Mirage 2000“, tačiau tuo metu Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė tai paneigė. Oficialiai ši tema vėl iškilo 2024 m. vasario pabaigoje per Prancūzijos Senato posėdį, kuriame buvo svarstomos šių reaktyvinių lėktuvų tiekimo Ukrainai perspektyvos.

Šiuo metu Prancūzijos karinės oro pajėgos turi 27 naikintuvus „Mirage 2000–5“ ir septynis dviviečius mokomuosius „Mirage 2000B“ – tačiau ne visi jie yra eksploatuojami. Todėl žiniasklaidoje kartais nurodoma, kad turimų naikintuvų skaičius yra 20. Šiuos orlaivius planuota išvesti iš eksploatacijos, tačiau tikslus išvedimo iš tarnybos grafikas nebuvo paskelbtas.

Prancūzija taip pat inicijavo „Mirage 2000 koalicijos“ sukūrimą – nors tik kelios šalys, tokios kaip Graikija, Kataras, JAE, Egiptas ir Peru – yra pajėgios prisidėti, greičiausiai daugiausia dėmesio skiriant atsarginėms dalims, o ne veikiantiems orlaiviams.

Šie lėktuvai priskiriami lengvųjų vienmotorių naikintuvų kategorijai. Vėliau „Mirage 2000–5“ versija gavo galimybę smogti į antžeminius taikinius tiksliai valdomais ginklais, t. y. tapo visaverčiu 4+ kartos naikintuvu.

„Mirage 2000–5“ versija buvo sukurta dešimtojo dešimtmečio pradžioje, o jos tikslas buvo atnaujinti lėktuvo pilotų kabinos sistemas. Serijiniu būdu pagaminti orlaiviai pradėti tiekti 1997 m.

Svarbiausias atnaujinimas – naikintuvai gavo naują „Thales“ RDY radarą. Sistema gali aptikti tipinį taikinį 130 km atstumu, vienu metu sekti aštuonis taikinius ir atakuoti keturis iš jų. Išskirtinis šio radaro bruožas – kokybiškas taikinių atpažinimas ant žemės.

Lėktuvo ginkluotės arsenalą papildė naujausia (tuo metu) MBDA gaminama „oras-oras“ raketa MICA, kurios deklaruojamas veikimo nuotolis siekia iki 80 km. Raketos gaminamos dviejų versijų: su infraraudonųjų spindulių ir aktyvaus radaro nukreipimo galvutėmis.

Karinio jūrų laivyno srityje „Mirage 2000–5“ naudoja priešlaivines raketas „Exocet“, taip pat tolimojo nuotolio sausumos atakoms skirtas sparnuotąsias raketas „SCALP“ ir iki 120 km skrydžio nuotolio antiradarines raketas „AS37 Armat“.

Naikintuvas gali naudoti tiksliai valdomas bombas su pusiau aktyviu lazeriniu valdymu – nes taikinį nurodo „Thales“ gaminama taikiklių sistema. Žinoma, galima naudoti ir paprastas bombas, ir nevaldomas raketas – tas pats pasakytina ir apie du 30 mm automatinius pabūklus su 125 šovinių dėtuve kiekvienam. Visiškai sukomplektuotas misijai „Mirage“ gali gabenti iki 6300 kg ginkluotės, sumontuotos ant 9 mazgų.

Lėktuve taip pat įmontuota elektroninės kovos sistema „ICMS Mk 2“ ir įspėjimo apie pavojų sistema „Samir DDM“. Kabina buvo skaitmenizuota, joje įrengti daugiafunkciniai ekranai.

„Mirage 2000–5“ sparnų plotis – 9,13 m, o paties lėktuvo svoris – 7257 kg (optimalus kilimo svoris – 9525 kg). Didžiausias greitis – 2 340 km/h, darbinis aukštis – 16 764 m, veikimo nuotolis – 1 770 km.