Remiantis Rusijos „Telegram“ kanalais ir karinių tinklaraščių autorių pranešimais, per smūgį buvo sunaikintos „3–4 kuopos – visas batalionas“.
„DeepState“ analitikų duomenimis, per smūgį buvo sunaikinta maždaug 13 rusų karinių sunkvežimių su personalu. Duomenys sutampa su informacija iš Rusijos šaltinių, kurie patvirtino ataką ir nurodė, kad Ukrainos pajėgos naudojo sistemas HIMARS – t. y. ginklą, kuris anksčiau šiame regione nebuvo pastebėtas.
Incidentas sukėlė nemažai kritikos Rusijos sluoksniuose, o kai kurie komentatoriai, pavyzdžiui, prorusiškas „Telegram“ kanalas „Voennyj Osvedomitel“, atvirai pasmerkė valdžios institucijas už „katastrofa, kurios buvo galima išvengti“.
Kanalas pažymėjo, kad smūgio metu konvojus nejudėjo ir, kaip pranešama, laukė įsakymų. Tai greičiausiai prisidėjo prie didelio aukų skaičiaus, nes sunkvežimiai tapo lengvais atakuojančių pajėgų taikiniais.
Šis smūgis buvo plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, daugelis nurodė, kad šis incidentas yra akivaizdus pavyzdys, liudijantis apie Rusijos pajėgų pažeidžiamumą regione.
Nuostolių mastas ir dėl to kilusi kritika išryškina nuolatinius iššūkius, su kuriais susiduria Rusijos karinė vadovybė, valdydama savo pajėgas tokiose teritorijose kaip Kurskas.
Daug aukų pareikalavęs ir didelio atgarsio sulaukęs smūgis greičiausiai turės rimtų pasekmių karo eigai, rašo „Defence Blog“.
Kaip anksčiau pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis Karo tyrimų institutu (ISW), gali būti, kad Kremlius nusprendė Kursko, Belgorodo ir Briansko regionuose paskelbti „antiteroristinę operaciją“, o ne karo padėtį tam, kad sumenkintų invazijos į Kursko regioną mastą ir užkirstų kelią panikai ar neigiamoms reakcijoms šalyse.
