Ankstyvą 2022 m. vasario 24 d. rytą, praėjus kelioms minutėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazijos pradžią, dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ pataikė į Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios greitojo reagavimo brigados bazės paradinę aikštę netoli Hostomelio oro uosto. Nors raketos nusileido tuščioje teritorijoje, jų tikslas buvo aiškus: neutralizuoti Ukrainos gynybą ir atlaisvinti kelią strateginiam oro puolimui prieš Hostomelio oro uostą – svarbius vartus į Kijivą.
Tolesni įvykiai parodė sukrečiantį šiuolaikinio karo vaizdą, kai Ukrainos gynėjai kovojo prieš didžiulę persvarą turintį priešą viename iš svarbiausių konflikto mūšių.
Nepaisant to, kad pirmieji raketų smūgiai buvo tikslūs, Ukrainos atsakas buvo greitas. Apie 200 šauktinių iš 4-osios greitojo reagavimo brigados pajudėjo iš savo bazės ir užėmė gynybines pozicijas aplink oro uostą, ginkluoti tik šaulių ginklais, sovietinių laikų priešlėktuvinėmis raketomis ir prieštankiniais ginklais. Netrukus prisijungė pastiprinimas iš 1-osios operatyvinės brigados ir antiteroristinių padalinių „Omega“, tačiau jungtinės pajėgos išliko nepakankamo dydžio – mažiau nei brigados, todėl jos turėjo veikti mažomis, išsklaidytomis grupėmis.
Tuo tarpu už 170 km esančiame Bolšoj Bokovo aerodrome ambicingai operacijai ruošėsi didelės Rusijos oro pajėgos. Šias pajėgas sudarė 34 sraigtasparniai, gabenantys elitinius oro desantininkus, kuriuos palaikė 10 atakos sraigtasparnių „KA-52“ ir keletas „MI-24“ bei „MI-28“. Jų tikslas buvo užimti Hostomelio oro uostą ir panaudoti jį kaip placdarmą masiniam pastiprinimo, įskaitant šarvuotąją techniką ir papildomus kareivius, oro transportui į Ukrainos centrą.
Pirmoji rusų sraigtasparnių banga skrido žemai palei Dniepro upę išvengdama radarų – bet susilaukdama Ukrainos priešlėktuvinių būrių, dislokuotų upės pakrantėse, ugnies. Du atakos sraigtasparniai – „KA-52“ ir „MI-28“ – buvo numušti dar nepasiekę tikslo. Likę sraigtasparniai pasidalijo į dvi grupes: viena jų turėjo atakuoti ukrainiečių gynybą tiesiogiai oro uoste, o kita – trikdyti ukrainiečių pastiprinimą iš pietų.
Kai Rusijos atakos sraigtasparniai pasiekė Hostomelį, jie paleido smarkią raketų ir patrankų ugnį į ukrainiečių pozicijas. Tačiau vietoj neorganizuoto pasipriešinimo jie susidūrė su gerai pasiruošusiais gynėjais, kurie atsakė į ugnį triuškinančiu tikslumu. Ukrainos pajėgoms, ginkluotoms nešiojamomis oro erdvės gynybos sistemomis (MANPADS), pavyko numušti keturis sraigtasparnius „KA-52“ ir „MI-28“, taip gerokai sutrikdant Rusijos puolimą.
Kai Rusijos transporto sraigtasparniai „MI-8“ bandė išlaipinti desantininkus, jie buvo intensyviai apšaudyti iš Ukrainos pozicijų šaulių ginklais ir priversti apeiti netoliese esančius kaimus. Po užsitęsusio susišaudymo ukrainiečių pajėgos, pritrūkusios šaudmenų, pasitraukė į savo bazę. Tai leido Rusijos pajėgoms išlaipinti apie 100 desantininkų iš 31-osios gvardijos ir 18-osios atskirosios gvardijos oro desanto brigados. Šie kareiviai greitai pridengė pakilimo taką ir kelis administracinius pastatus – tačiau vėlavimas kainavo brangiai.
Nes kai atvyko ukrainiečių pastiprinimas, padėtis pasikeitė. Iš šiaurės rytų artėjo 72-oji mechanizuotoji brigada, aprūpinta tankais ir artilerija, o iš vakarų sraigtasparniais atskrido 80-oji ir 95-oji oro desanto brigados. Ukrainos pajėgos greitai apsupo oro uostą, įrengė artilerijos ir minosvaidžių pozicijas.
15 val. 30 min. Ukrainos pajėgos pradėjo koordinuotą kontrpuolimą. Dėl artilerijos pabūklų ir bombonešių „SU-24“ antskrydžių kilimo ir tūpimo takas tapo neveiksnus, todėl buvo sužlugdyti planai išlaipinti papildomus rusų pastiprinimus. Sausumos pajėgos, remiamos atakos sraigtasparnių „Mi-24“, puolė iš įvairių krypčių, įsitraukdamos į įnirtingą kovą iš arti.
21.00 val. oro uostas buvo išlaisvintas, o rusų pajėgos pasitraukė į aplinkinius miškus. Planuotas 18 transporto lėktuvų „Il-76“, gabenusių papildomus rusų karius ir šarvuotąją techniką, nusileidimas buvo atšauktas, taip suduodant skaudų smūgį Rusijos strategijai.
Nepaisant pralaimėjimo oro uoste, kitą dieną Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą ir prasiveržė per Černobylio uždraustąją zoną. Kovo pradžioje Hostomelio miestą ir oro uostą jau kontroliavo Rusija. Tačiau dėl nesiliaujančių ukrainiečių artilerijos smūgių aerodromas tapo netinkamas naudoti visą karo laikotarpį.
Mūšis dėl Hostomelio oro uosto buvo daugiau nei taktinė Ukrainos pergalė. Jis sužlugdė esminį Rusijos pradinės invazijos strategijos elementą, užkirsdamas kelią greitam pastiprinimo dislokavimui į Kijivą. Tai leido Ukrainos pajėgoms persigrupuoti ir sutvirtinti sostinę – o tai prisidėjo prie to, kad Rusijos bandymas užimti Kijivą pirmosiomis karo savaitėmis galiausiai žlugo.
Mūšis pabrėžė besikeičiantį šiuolaikinio karo pobūdį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka bepiločiai orlaiviai, oro antpuoliai ir greita mobilizacija. Ukrainai Hostomelio gynyba tapo nacionalinio atsparumo simboliu. Rusijai ji atskleidė net elitinių pajėgų ribotumą, kai susiduriama su ryžtingu pasipriešinimu.
Hostomelio oro uostas išlieka galingu priminimu, kaip arti Ukraina buvo priartėjusi prie katastrofos – ir kaip drąsa bei strategija gali pakeisti istorijos eigą, rašo „Defence Blog“.