Praėjusią savaitę D. Trumpas surengė prieštaringą 45 minučių trukmės pokalbį telefonu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, kurį penki esami ir buvę Europos pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ apibūdino kaip karštą ir konfrontacinį.
Pranešama, kad Danijos pareigūnai yra „krizės režime“ – kai D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę imtis karinių veiksmų, kad būtų pareikalauta strategiškai svarbios Arkties salos ir pagrasino Danijai taikyti tikslinius muitus.
D. Trumpas išjuokė neseniai Danijos bandymus sustiprinti savo buvimą saloje papildomais patruliais, įskaitant „dvi šunų kinkinių komandas“.
„Tikiu, kad Grenlandiją mes gausime – nes tai tikrai susiję su pasaulio laisve, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“. – Tai neturi nieko bendra su Jungtinėmis Valstijomis, išskyrus tai, kad būtent mes galime suteikti laisvę. Jie [Danija] negali. Prieš dvi savaites jie ten pastatė dvi šunų kinkinių roges ir manė, kad tai yra apsauga“.
Danija, patikima NATO partnerė ir ilgametė Jungtinių Valstijų sąjungininkė, nuo 2002 m. dalyvauja „F-35 Joint Strike Fighter“ programoje. Šalis yra užsakiusi 27 „F-35“ lėktuvus, kurie, kaip tikimasi, palaipsniui pakeis senstantį „F-16“ lėktuvų parką. Danija taip pat atliko svarbų vaidmenį „F-35“ programos gamybos, kūrimo ir palaikymo veikloje.
Tačiau didėjanti įtampa tarp Vašingtono ir Kopenhagos dėl Grenlandijos gali pakenkti šiai partnerystei. Kai kurie analitikai įspėja, kad JAV gali svarstyti galimybę įšaldyti ar net atšaukti Danijos dalyvavimą „F-35“ programoje – toks precedentas buvo sukurtas, kai Turkija buvo pašalinta iš programos, kai įsigijo Rusijos gamybos raketų sistemas „S-400“.
Toks žingsnis galėtų sukelti šoką visoje pasaulinėje „F-35“ tiekimo grandinėje ir paveikti tiek dabartinius partnerius, tiek potencialius pirkėjus. Didelės programos išlaidos jau dabar labai priklauso nuo tarptautinių dalyvių įnašų.
Pranešama, kad potencialūs „F-35“ programos pirkėjai ir esami partneriai dėl šio neapibrėžtumo iš naujo vertina savo galimybes. Tokios šalys kaip Saudo Arabija, Turkija, Japonija, Italija ir Pietų Korėja išreiškė susidomėjimą alternatyviomis programomis arba savo pačių naujos kartos naikintuvų kūrimu.
Situaciją apsunkina ir JAV administracijos vidinių sluoksnių kritika „F-35“ atžvilgiu. Vienas iš Vyriausybės efektyvumo departamento vadovų Elonas Muskas – garsus programos kritikas – neseniai dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl „F-35“ konstrukcinių trūkumų.
„F-35“ projektas buvo sugadintas reikalavimų lygmeniu, nes iš jo buvo reikalaujama, kad jis apimtų per daug dalykų, per daug žmonių, – savo socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ rašė E. Muskas. – Dėl to jis tapo brangiu ir sudėtingu „visų galų meistru“. Sėkmė niekada nebuvo galimų rezultatų rinkinyje. „F-35“ projektas buvo sugadintas reikalavimų lygmeniu, nes iš jo buvo reikalaujama, kad jis būtų per daug dalykų per daug žmonių, – rašė E. Muskas savo socialinės žiniasklaidos platformoje X. – Dėl to jis tapo brangiu ir sudėtingu ‚visų amatų meistru‘. Sėkmė niekada nebuvo galimų rezultatų rinkinyje. O pilotuojami naikintuvai dronų amžiuje ir taip paseno. Tiesiog žus pilotai“.
Didėjantis tiek sąjungininkų, tiek vidaus kritikų skepticizmas daro papildomą spaudimą „F-35“ programai tokiu metu, kai jos sėkmei itin svarbus stabilumas. Didėjant geopolitinei įtampai ir sąjungininkams svarstant savo strategines galimybes, „F-35“ programos ateitis gali susidurti su sąstingiu arba, dar blogiau, sumažėjusia pasauline parama.
Danijai „F-35“ užsakymų įšaldymas arba atšaukimas sukeltų sunkumų jos nacionalinės gynybos modernizavimo planams ir platesniems įsipareigojimams NATO. JAV kiltų klausimų dėl jos, kaip gynybos partnerės, patikimumo.
D. Trumpo pastabos dėl Grenlandijos ir dėl to kilęs diplomatinis triukšmas pabrėžia gynybos programų ir tarptautinių aljansų tarpusavio sąsajas. Šiuo metu, kai NATO sanglauda yra kaip niekada svarbi, įtemptų santykių padariniai gali išsiplėsti toli už Arkties geopolitikos ribų, rašo „Defence Blog“.