Vasario 6 d. naktį kažkas sprogo Dolgoprudnio mieste, esančiame į šiaurę nuo Rusijos sostinės. Kažkas, buvęs ant žemės, nakties sprogimą užfiksavo telefonu.
„Sprogstamasis užtaisas sunaikino dvi Rusijos „Valdai“ radarų sistemas, skirtas visą parą automatiškai aptikti bepiločius orlaivius ir jiems priešintis“, – teigia Ukrainos žvalgybos direktorius. – Karinis dalinys, kuriame įvyko „Valdai“ sprogimas, yra atsakingas už oro erdvės virš Maskvos saugumą.“
Neaišku, kaip ukrainiečiai rado ir tikėtinai smogė sistemai „Valdai“, kurią sudaro bent viena transporto priemonė ir keli atskiri jutikliai, dislokuoti kaip vienas vienetas. Tačiau vaizdo įrašas sudaro stiprų įspūdį, kad ukrainiečių agentas slapta pateko į „Valdai“ ir padėjo sprogmenų, rašo „Forbes“.
Jei viskas tiksliai taip ir buvo, tai buvo rizikinga operacija tankiai apgyvendintame regione, esančiame beveik už 500 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje. Tačiau tai nebūtų precedento neturintis atvejis. Ukrainos agentai ne kartą yra prasiskverbę į Rusijos teritoriją, kad sabotuotų karo lėktuvus, karo laivus ir kitus itin vertingus objektus.
Akivaizdu, kad dėl „Valdai“ buvo verta rizikuoti. Visiškai nauja sistema – gana reta Rusijos tarnyboje, jungia pasyvius radijo detektorius, infraraudonųjų spindulių jutiklius, radarus ir radijo triukšmo skleidėjus, ir leidžia aptikti bei trikdyti sunkiai aptinkamus nedidelius dronus net iš 10 kilometrų atstumo.
Maskvos Lianozovo elektromechanikos gamykla „Valdai“ pradėjo kurti 2016 m. Pirmasis egzempliorius į karinę tarnybą pateko vos prieš ketverius metus.
Net ir sudėtingiausia kovos su dronais sistema yra pažeidžiama paprasčiausiu būdu: kažkas prie jos prieina ir padeda bombą. Tačiau yra įrodymų, kad „Valdai“ taip pat yra pažeidžiama tais pačiais dronais, kuriuos ji turėtų aptikti ir trikdyti. 2022 m. ukrainiečių dronas kažkur netoli fronto linijos Ukrainoje susprogdino tai, kas atrodė kaip „Valdai“ komponentai, rašo „Forbes“.
Kodėl ukrainiečiai taikytųsi į „Valdai“ Dolgoprudnyje, akivaizdu. Ukrainos pajėgos plečia giluminių smūgių kampaniją prieš Rusijos oro bazes, gamyklas ir naftos objektus. Praėjusį mėnesį surengti reidai prieš Rusijos naftos pramonę galėjo nuslopinti net 10 proc. šalies naftos produktų gamybos.
Į kai kuriuos sunkesnius taikinius Ukraina šaudo sparnuotosiomis raketomis, tačiau daugumą smūgių ukrainiečiai vykdo vis didėjančiu tolimojo nuotolio bepiločių, kurių sunkiausi gali įveikti daugiau kaip 1 600 kilometrų su tiksliu GPS arba vietovės reljefą atitinkančiu valdymu ir sprogstamuoju užtaisu, skaičiumi.
Naujausi dronai net gali numesti bombą ir grįžti į bazę, todėl juos galima panaudoti keliems reidams – kol jie sudūžta arba yra numušami.
Šių dronų naikinimas yra neatidėliotinas rusų prioritetas, nes jų plataus masto karas su Ukraina tęsiasi trejus metus, o karinės ir pramoninės išlaidos didėja. Įveikti priemones, kuriomis Rusija nugali bepiločius, yra neatidėliotinas Ukrainos prioritetas.
Toks svarbus prioritetas, kad šalies žvalgybos direktoratas gali net pasiųsti žmogų į pavojingą 500 kilometrų kelionę per Rusiją, kad šis vidury nakties padėtų sprogmenis, teigia „Forbes“.