Rusijos pajėgos buvo priverstos diegti laikinas modifikacijas šiems trūkumams kompensuoti, bandydamos padidinti jų galimybes išlikti kovoje.
Neseniai pasirodė nuotraukos, kuriose matyti modernizuotos „BMP-2“ su dideliais išoriniais kareivių skyriais, įrengtais mašinos korpuso viršuje. Šios modifikacijos atsirado dėl standartinio kareivių skyriaus viduje esančio diskomforto ir ankštumo, todėl kareiviai buvo priversti statyti didesnes konstrukcijas su platesnėmis durimis, kad būtų lengviau išlipti.
Tokia praktika primena taktiką iš sovietų ir afganų karo laikų, kai kareiviai paprastai važinėdavo ant šarvuotų mašinų viršaus. Manoma, kad sėdėjimas ant transporto priemonės viršaus padidina tikimybę išgyventi RPG smūgio ar prieštankinės minos sprogimo atveju – nes neleidžia kariams įstrigti degančioje ar sunaikintoje mašinoje.
Dėl „BMP-2“ pažeidžiamumo Rusijos kareiviai dažnai renkasi važiuoti ant stogo, o ne viduje. Taip stengiamasi sumažinti aukų riziką dėl prastos transporto priemonės apsaugos nuo minų ir prieštankinių ginklų.
Tiesioginiame mūšio lauke pasenęs „BMP-2“ pasirodė esąs prastesnis už dar senesnius vakarietiškus šarvuočius, tokius kaip amerikietiškasis „M113“. Nepaisant aliuminio šarvų, „M113“ pasižymi geresniu manevringumu, patogumu kariams ir paprastesne priežiūra.
„BMP-2“ korpusą sudaro daugybė įvairiais kampais suvirintų plieninių plokščių – sudėtinga konstrukcija, kuri nesuteikia jokio reikšmingo apsauginio pranašumo. Mašinos šarvai yra tik 10 mm storio – o tai yra nepakankama apsauga nuo šiuolaikinių grėsmių. Palyginimui: „M113“ priekinio šarvo storis yra 38 mm, o „BMP-2“ priekinės plokštės storis – tik 15 mm.
Be to, smūgio iš prieštankinio ginklo ar minos sprogimo atveju „BMP-2“ įgula ir keleiviai turi daug didesnę tikimybę patirti mirtinų pasekmių nei „M113“ viduje esantys žmonės – arba dar didesnę, palyginti su stipriai šarvuotu amerikietišku „Bradley“, kuris yra pelnęs gerą reputaciją dėl savo išgyvenamumo mūšio lauke.
„BMP-2“ konstrukcija ypač prastai pritaikyta kovoti su minų grėsme. Priekinis kairysis ratas įrengtas taip, kad mašinai užvažiavus ant minos, vairuotojas beveik visada žūsta iš karto.
Nors sovietinių laikų šarvuočiai kažkada buvo vertinami dėl mažų gamybos sąnaudų, sunkiai besiverčianti Rusijos ekonomika ir riboti pramonės pajėgumai sutrukdė gaminti „BMP-2“ ir numatomą jo įpėdinį „BMP-3“ dideliu mastu. Pastaroji, suprojektuota kaip patobulinimas, vis dar turi daug tų pačių esminių trūkumų, kurie ir toliau verčia Rusijos kareivius teikti pirmenybę važiavimui ant korpuso viršaus nei mašinos viduje.
Atvirų šaltinių žvalgybos svetainės „Oryx“ duomenimis, Rusija prarado 886 „BMP-1“, 1471 „BMP-2“ ir 427 šiuolaikinius „BMP-3“ – o tai dar kartą įrodo šių transporto priemonių pažeidžiamumą šiuolaikiniame kare.
Mūšio lauko realijos išryškino sovietinių šarvuočių trūkumus, dar labiau išryškindamos atotrūkį tarp senstančių konstrukcijų ir šiuolaikinių kovinių reikalavimų, rašo „Defence Blog“.