Išskirtinėje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip nuotoliniu būdu valdoma mašina užpuola Rusijos pozicijas Sumų srityje. Robotas, ginkluotas 7,62 mm kulkosvaidžiu „PKT“, manevravo sudėtingoje vietovėje, įskaitant nuvirtusius medžius ir artilerijos kraterius, prieš pradėdamas šaudyti į įsitvirtinusius priešo kareivius.
GUR pareigūnai teigė, kad dislokavus kovinį robotą „Lyut“ buvo sukurtas ugnies slopinimo taškas, kuriame kiti Ukrainos daliniai galėjo vykdyti taktinius manevrus.
Sukurtas specialiai kaip kovinė platforma, „Lyut“ išvengė kompromisų, kurie būdingi daugiafunkciniams antžeminiams robotams. Jo kulkosvaidis sumontuotas sistemos masės centre, kad būtų paprasčiau valdyti bokštelį, o žemo profilio važiuoklė apsaugo pagrindinius komponentus 4 lygio šarvais, galinčiais atlaikyti šaulių ginklų ugnį.
„Lyut“ platforma turi priekinę pakabą ir pasukamus ratus, skirtus judėti visokio tipo paviršiumi. Jos kietos gumos padangos sutvirtintos plieniniais ratlankiais ir yra atsparios šrapneliams bei šūviams.
Robotą valdo vienas operatorius, naudodamasis pultu, panašiu į naudojamus FPV dronams. Ukrainos kūrėjai teigia, kad kariai, turintys dronų pilotavimo patirties, gali įvaldyti „Lyut“ valdymą per mažiau nei tris dienas. Du pulte esantys valdikliai (angl. joysticks) leidžia operatoriui vienu metu manevruoti dronu ir valdyti jo ginklų sistemą.
Susiję straipsniai
„Lyut“ gali būti valdomas iki 3 kilometrų atstumu už tiesioginio matomumo zonos. Jame įrengtos dvi optinės kameros, užtikrinančios skirtingus matymo laukus, ir pasirenkamas termovizoriaus jutiklis. Stabilizavimas nėra integruotas į ginklų sistemą, todėl norint tiksliai šaudyti, dronas turi sustoti.
Jo dėtuvėje telpa 550 šovinių, o įmontuota optika leidžia nusitaikyti iki 800 metrų atstumu. Sistema atspari elektroninio karo trukdžiams 700 metrų spinduliu, o ryšio veikimo spindulį galima išplėsti naudojant stacionarias arba dronuose sumontuotas retransliacijos stotis.
Kūrėjai teigė, kad „Lyut“ sukurtas gynybinėms operacijoms, tačiau mūšio lauke jis taip pat gali atlikti statinį ar mobilų vaidmenį, veikdamas kaip „masalas“, nukreipiant priešo ugnį ir atskleidžianti Rusijos pozicijas.
Šis dislokavimas rodo, kad Ukraina vis dažniau naudoja bepilotes sistemas kovoje, nes Kijevas prisitaiko prie Rusijos taktikos ir ieško būdų, kaip išsaugoti žmogiškąją jėgą didinant spaudimą priešo pajėgoms, rašo „Defence Blog“.