JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ – tą patį ginklą, kuris praėjusį mėnesį buvo panaudotas prieš Irano taikinius.

Jei „Tomahawk“ būtų paleistos iš Ukrainos, jos galėtų pataikyti į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Klausimas dėl tikėtino šių raketų pristatymo buvo svarstomas penktadienį, tačiau aukšto rango pašnekovai teigia, kad „Tomahawk“ kol kas iš tiekimo sąrašo išbrauktos.

„Jos gali būti dislokuotos vėliau, jei Trumpas norės turėti dar didesnių svertų [angl. leverage]“, – nurodė „Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas.

Kodėl Ukraina domisi „Tomahawk“?

Ukraina neturi oficialiai patvirtintų ginklų, kurių veikimo nuotolis viršija 500 kilometrų. „Tomahawk“ leistų smogti taikiniams giliai už Rusijos sienos – pavyzdžiui, oro uostams, sandėliams ir valdymo centrams.

Dėl žemos skrydžio trajektorijos ir sudėtingų nukreipimo algoritmų raketa gali apeiti šiuolaikines Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas (tokias kaip „S-300“/“S-400“), ypač jei ji paleidžiama iš netikėtų krypčių.

[[ge:lrytas:lrytas:37730771]][[ge:lrytas:lrytas:6154049]][[ge:lrytas:lrytas:38510953]]

Rusija turi tolimojo nuotolio raketų (pavyzdžiui, „Kalibr“, „Kh-101“, „Kinžal“), o „Tomahawk“ gali pasitarnauti kaip atsakas – tiek atgrasant, tiek planuojant strateginius smūgius.

„Tomahawk“ perdavimas yra rimtas geopolitinis signalas: Jungtinės Valstijos pasitiki Ukraina ne tik taktiniais, bet ir strateginiais ginklais, rašo „Unian“.

Kas yra „Tomahawk“?

„Tomahawk“ yra viena garsiausių ir veiksmingiausių pasaulyje sparnuotųjų raketų, sukurta JAV. Ji buvo plačiai naudojama daugelyje konfliktų – ypač Irake, Sirijoje, Libijoje ir Balkanuose.

„BGM-109 Tomahawk“ – amerikietiška tolimojo nuotolio, bet kokiu oru veikianti, reaktyvinė, ikigarsinė sparnuotoji raketa, kurią Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir JK Karališkasis jūrų laivynas daugiausia naudoja smūgiams į taikinius sausumoje iš laivų ir povandeninių laivų.

Kaip nurodo Britų enciklopedija, „Tomahawk“ yra tolimojo nuotolio bepilotis ginklas, kurio taiklumas siekia maždaug 5 metrus. 5,6 m ilgio raketos veikimo nuotolis siekia maždaug 2400 km ir ji gali skrieti 885 km per valandą greičiu.

Raketos „Tomahawk“ paleidžiamos vertikaliai iš laivų, tačiau gali būti paleidžiamos horizontaliai iš torpedinių vamzdžių povandeniniuose laivuose arba iš paleidimo įrenginių, tvirtinamų prie povandeninio laivo korpuso išorės.

[[ge:lrytas:lrytas:38661502]]

Raketos paleidimo fazėje ją varo kietasis kuras, vėliau – turbopropelerinis variklis, neišskiriantis daug šilumos, todėl ją sunku aptikti infraraudonaisiais spinduliais. Ji taip pat sunkiai aptinkama radarais, nes silpnai atspindi jų signalus ir skrieja nedideliame aukštyje.

Pasiekusi žemę, „Tomahawk“ naudoja inercinį ir reljefo kontūrų atitikimo (TERCOM) radarinį valdymą, kai raketos kompiuteryje saugomas žemėlapis nuolat lyginamas su faktiniu reljefu, siekiant nustatyti raketos padėtį taikinio atžvilgiu.

Raketos „Tomahawk“ pirmą kartą panaudotos 1991 m. Persijos įlankos karo metu vykdant operaciją „Audra dykumoje“, kur jos naikino įtvirtintus taikinius (pavyzdžiui, raketų „žemė-oras“ paleidimo aikšteles, valdymo ir kontrolės centrus, Irako prezidento rūmus Bagdade ir elektros jėgaines).

Per Persijos įlankos karą taip pat buvo surengtas pirmasis istorijoje koordinuotas „Tomahawk“ ir pilotuojamų orlaivių smūgis. Vėliau „Tomahawk“ buvo plačiai naudojamos Irake vykdant operacijas neskraidymo zonose dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir per Irako karą (2003–2011 m.).

Jos taip pat naudotos Bosnijoje (1995 m.), Libijoje (1996 ir 2011 m.), Sudane (1998 m.), Jemene (2009 m.) ir Afganistane (1998 m. ir per 2001 m.).

Vertinama, kad vienos „Tomahawk“ raketos kaina – 1,3 mln. JAV dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:38661538]]

Kaip nurodoma leidinyje „Desert Victory – The War for Kuwait“, per Persijos įlankos karą buvo paleistos 297 „Tomahawk“ raketos, iš kurių 282 sėkmingai pradėjo savo misiją (9 neišskriejo iš paleidimo konteinerio, o 6 nukrito į vandenį vos palikusios konteinerį). Skaičiuojama, kad per visą šį konfliktą buvo perimta nuo 2 iki 6 „Tomahawk“ raketų (iš jau minėtų 282, sėkmingai pradėjusių misiją).

Kūrimas ir modifikacijos

Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijoje „Tomahawk“ buvo sukurta XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kaip modulinė sparnuotoji raketa, kurią pirmiausia gamino „General Dynamics“.

„Tomahawk“ siekė patenkinti vidutinio ir ilgo nuotolio, žemo skrydžio aukščio raketos, pasižyminčios įvairiomis galimybėmis, poreikį. Jos modulinė konstrukcija leidžia naudoti įvairias kovines galvutes, įskaitant didelės sprogstamosios galios, submunicijas ir bunkerių naikintuvus. Raketos „Tomahawk“ gali naudoti įvairias orientavimo sistemas, įskaitant GPS, inercinę navigaciją ir vietovės kontūrų atitikimą.

Nuo pirminio projekto buvo sukurta keliolika variantų ir patobulintų versijų, įskaitant iš oro, iš požeminių šachtų ir nuo žemės paleidžiamus variantus su įprastine ir branduoline ginkluote.

Egzistavo ir egzistuoja įvairūs raketos variantai ir patobulinimai:

„BGM-109A Tomahawk Land Attack Missile – Nuclear“ (TLAM-N) – sausumos atakos raketa su branduoline kovine galvute „W80“. Iš tarnybos išvesta kažkur 2010–2013 m., bet 2018 m. pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad JAV karinis jūrų laivynas svarsto galimybę vėl įvesti į tarnybą (kol kas nežinomo tipo) branduolinę sparnuotąją raketą.

„RGM/UGM-109B Tomahawk Anti-Ship Missile“ (TASM) – priešlaivinis variantas su aktyviu radiolokaciniu nukreipimu – iš tarnybos išvesta 1994 m. ir pertvarkyta į „Block IV“ versiją.

„BGM-109C Tomahawk Land Attack Missile – Conventional“ (TLAM-C) su vienkartine kovine galvute. Iš pradžių tai buvo modifikuota „Bullpup“ kovinė galvutė.

[[ge:lrytas:lrytas:38661999]]

„BGM-109D Tomahawk Land Attack Missile – Dispenser“ (TLAM-D) su kasetiniais šaudmenimis. Taip pat šios modifikacijos pagrindu buvo sukurta „Kit 2 Tomahawk Land Attack Missile“– su unikalia kovine galvute, naudojama deaktyvuoti elektros tinklus. Pirmą kartą panaudota Persijos įlankos kare.

„BGM-109G Gryphon“ –nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos (GLCM) ir jas gabenančios paleidimo transporto priemonės, panašios į sunkvežimius, buvo dislokuotos bazėse Europoje – jos buvo išimtos iš tarnybos, laikantis 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.

1993 m. pradėtos naudoti „Block III TLAM“ gali skristi toliau naudodamos naujus turboreaktyvinius variklius ir naudoti GPS imtuvus. Taip pat tais pačiais metais pradėtos naudoti „Block III TLAM-C“ išsaugojo navigacijos sistemą „Digital Scene Matching Area Correlation“ (DSMAC) II, leidžiančią naudoti trijų rūšių navigaciją: tik GPS, kuri leidžia greitai suplanuoti misiją, tačiau šiek tiek mažesniu tikslumu, tik DSMAC, su kuria misijos parengimas užtrunka ilgiau, tačiau tikslumas yra šiek tiek geresnis, ir derinama DSMAC II bei GPS navigacija, siekiant didžiausio tikslumo.

„Block IV TLAM“ turi patobulintą turbopropelerinį variklį, kuris leidžia efektyviau taupyti degalus ir reguliuoti skrydžio greitį. Ši modifikacija taip pat turi elektrooptinius jutiklius, leidžiančius realiuoju laiku įvertinti mūšio žalą, o taip pat šios modifikacijos raketoms skrydžio metu gali būti nurodomas naujas taikinys, ir prieš pat smūgį jos gali perduoti vaizdą per palydovinį ryšį, kas padeda nustatyti, ar raketa pataikys į numatytą taikinį, ir tikėtiną atakos žalą, nurodo JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras.

Kaip nurodo JAV Karinių jūrų pajėgų oro sistemų vadavietė, būsimos „Block V“ raketos bus papildytos NAV/COMMs patobulinimais ir apims „Tomahawk“ jūrinės atakos variantą (angl. Maritime Strike Tomahawk, MST), pavadintą „Block Va“, bei jungtinę daugkartinio poveikio kovinių galvučių sistemą (angl. Joint Multiple Effects Warhead System, JMEWS), pavadintą „Block Vb“.

Svarstoma galimybė sukurti ir viršgarsinę „Tomahawk“ versiją, kuri pasiektų iki 3 machų greitį – tiesa, tai riboja laivų paleidimo vamzdžių matmenys, tad svarstomi įvairūs variantai.

Apibendrinimas

Tipas: tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa (paprastai paleidžiama iš laivų arba povandeninių laivų),
Kūrėjas: „Raytheon“ (JAV),
Nuotolis: apie 1600 km (kai kurios modifikacijos – iki 2500 km),
Greitis: ikigarsinis (iki 880 km/h),
Kovinė galvutė: Iki 450 kg (gali būti įprastinė arba branduolinė, tačiau eksportuojama tik nebranduolinė),
Navigacija: inercinė sistema, GPS, TERCOM, DSMAC (optinis taikinio atpažinimas),
Paleidimo platformos: laivai („Aegis“ tipo), povandeniniai laivai, sausumos įrenginiai (nuo 2020-ųjų, JAV pasitraukus iš RSMD sutarties).

JAV raketos, su kuriomis Ukraina galėtų pasiekti Maskvą arba Sankt Peterburgą: kas apie jas žinoma