Iš pradžių tinklo įranga buvo aptinkama tik lengvuosiuose „Gerbera“ dronuose, pagamintuose iš putplačio komponentų. Tačiau kaip praneša Serhijus Flashas, nuo liepos ta pati technologija pradėjo atsirasti ir „Shahed“ dronuose. Rugpjūčio mėnesį tokie atradimai tapo dažnesni, o rugsėjo pradžioje tapo aišku, kad tai nebėra eksperimentas – Rusija pradėjo serijiniu būdu integruoti šiuos įrenginius į savo smogiamuosius bepiločius.
„Defense Express“ iš savo šaltinių sužinojo, kad neseniai numuštas „Shahed“ turėjo visą šios naujos įrangos komplektą. Drone buvo įrengtas toks pats tinklo modemas kaip ir „Gerbera“ įrenginys – kiniškas „XK-F358“ iš „Xingkai Tech“, kartais žymimas kaip „HX-50“. Šis modemas leidžia sukurti dinamišką tinklą (angl. mesh network), kuriame kiekvienas mazgas veikia kaip relė, išplečianti ryšį ir tinklo atsparumą.
Šalia modemo specialistai aptiko kamerą, pritvirtintą prie drono nosies, kuri leidžia matyti tik priekinį vaizdą. Šis prietaisas nėra aukštos klasės karinė įranga, bet primena paprastas apsaugines stebėjimo kameras. Vis dėlto jis suteikia pakankamas skrydžio stebėjimo galimybes ir galbūt tikslo koregavimą paskutinę minutę.
Šių sistemų atsiradimas parodo naują taktinę kryptį Rusijos naudojamų tolimųjų dronų srityje. „Mesh“ tinklai leidžia operatoriams išlaikyti ryšį ir kontrolę dideliais atstumais, o kameros gali suteikti pagrindinį situacijos suvokimą, ypač galutinio valdymo metu arba kai GPS trukdžiai apsunkina navigaciją.
Tačiau pagrindinis klausimas lieka neatsakytas: kaip tiksliai priešas perduoda šiuos duomenis? Analitikai jau seniai svarsto šį klausimą, ypač po to, kai liepos mėnesį virš Kyjivo buvo numušti panašios konfigūracijos „Gerbera“ dronai. Viena iš galimybių yra ta, kad Rusija naudoja iš anksto įrengtas antžemines retransliavimo stotis, kurios galbūt buvo įdiegtos per jos agentų tinklą.
Kita teorinė galimybė – dronų tinklas ore, kuriame kiekvienas bepilotis perduoda signalą kitam, taip išplečiant valdymo diapazoną. Nors tai techniškai įmanoma, specialistai pažymi, kad tai būtų labai sudėtinga operacija, reikalaujanti tikslaus koordinavimo ir didelio dronų skaičiaus.
Nepriklausomai nuo metodo, patvirtintas tinklo modemų ir kamerų buvimas „Shahed“ dronuose rodo sąmoningą Rusijos pastangą pritaikyti savo dronų karybą derinant pigius, masinės gamybos ginklus su laipsniškais technologiniais atnaujinimais, siekiant iššaukti Ukrainos oro gynybos ir elektroninės karo sistemos, rašo „Defense Express“.
„United24“ pranešė, kad per tris vasaros mėnesius Rusija į Ukrainą paleido 15 933 „Shahed“ dronus. Vien liepos mėnesį užregistruota 6394 dronai, birželį – 5412, o rugpjūtį – šiek tiek daugiau nei 4100. Šie skaičiai atspindi tiek gamybos augimą, tiek taktinius pakeitimus.
Šie dronai nenaudojami pavieniui. Dabar dažnai atliekami 500–700 dronų smūgiai, kurie derinami su kruizinėmis ir balistinėmis raketomis, rašo „Defence Blog“.
„United24“ pabrėžė, kad praėjusiais metais kovinių galvučių dydis beveik padvigubėjo, o naujausi duomenys rodo, kad Rusija naudoja reaktyvinius variantus. Nauji varikliai padidina drono greitį nuo 170–200 kilometrų per valandą iki beveik 500 kilometrų per valandą – todėl juos daug sunkiau perimti.
Ši naujovė kelia tiesioginį iššūkį Ukrainos daugiasluoksnei gynybai. Mobilios ugnies komandos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais negali kovoti su tokio greičio ir tokiame aukštyje skrendančiais dronais, o nebrangių žemės-oro raketų atsargos yra ribotos. Ukrainos inžinieriai anksčiau reagavo į tai sukurdami perimamuosius dronus, tačiau naujosios „Shahed“ savybės gali sumažinti jų veiksmingumą, perspėja „Defence Blog“.