Kaip ir pernai, lietuviai išlieka tarp pasaulinių lyderių pagal kibernetinio saugumo žinias. Dauguma šalies gyventojų nežino, kokias privatumo rizikas kelia dirbtinio intelekto (DI) naudojimas darbe. Lyginant su kitomis šalimis, lietuviai geriau nei kiti žino, ką daryti, jei gaunamas pranešimas apie bandymą prisijungti prie el. pašto iš nežinomo įrenginio.
Remiantis naujausio kibernetinio saugumo bendrovės tyrimo duomenimis, Lietuva užima 1-ąją vietą pasaulyje pagal kibernetinio saugumo ir privatumo internete žinias. Lietuviai itin gerai išmano, kaip susikurti stiprų slaptažodį (99 proc.), programėlių leidimų valdymą (99 proc.), bei kaip elgtis gavus pranešimą apie įtartinus el. pašto prisijungimus (95 proc.).
Nacionalinis privatumo testas – tai atvira pasaulinė apklausa, vertinanti žmonių žinias apie kibernetinį saugumą ir privatumą internete. 2025 m. apklausoje dalyvavo 30 792 žmonės iš 186 valstybių.
Susiję straipsniai
„Dirbtinis intelektas keičia skaitmeninę aplinką, bet pagrindai lieka tie patys. Žmonės jau geriau atpažįsta sukčiavimo schemas, tačiau vis dar ignoruoja programų atnaujinimus ar naudoja tą patį slaptažodį keliose paskyrose. Tokios smulkmenos – tarsi paliktos praviros durys kibernetiniams nusikaltėliams“, – sako bendrovės technologijų vadovas Marijus Briedis.
Šalių, geriausiai išmanančių kibernetinį saugumą ir privatumą internete, lyderių trejetukas:
- Lietuva – 62/100
- Singapūras ir Indija – 61/100
- Lenkija ir Suomija – 60/100
Lietuviai gerai saugo savo duomenis, bet nesiseka su dirbtinio intelekto keliamomis grėsmėmis
Tyrimas rodo, kad lietuviai puikiai tvarkosi su pagrindiniais kibernetinio saugumo principais – 99 proc. moka sukurti stiprius slaptažodžius, tiek pat apklaustųjų žino, kaip valdyti duomenų dalijimąsi per programėlių leidimus. Tuo tarpu 95 proc. tinkamai reaguoja į pranešimą, kad kažkas bando prisijungti prie jų elektroninio pašto iš nežinomo įrenginio.
Tačiau susidūrus su naujomis grėsmėmis, susijusiomis su dirbtiniu intelektu (DI), rezultatai kur kas prastesni. Vos 6 proc. respondentų atpažįsta privatumo rizikas, kurios kyla naudojant DI darbe, tik 8 proc. žino, kokius duomenis apie juos renka interneto tiekėjai (metaduomenis). Penktadalis apklaustųjų moka apsaugoti savo namų „Wi-Fi“ tinklą, 34 proc. žino, kur saugiai laikyti slaptažodžius, o 36 proc. sugeba atpažinti sukčiavimo (phishing) svetaines.
Daug žinių, bet dar yra kur tobulėti
Dauguma lietuvių (74 proc.) surinko 50–74 balus iš 100 ir pateko į „kibernetinių nuotykių ieškotojų“ kategoriją – tai žmonės, kurie turi pakankamai žinių, bet vis dar gali pagerinti savo elgesį internete.
Tuo tarpu tik 13 proc. lietuvių buvo priskirti „kibernetinėms žvaigždėms“ – tai 3 procentiniais punktais mažiau nei praėjusiais metais.
Lyginant su praėjusiais metais, lietuvių žinios apie kibernetinį saugumą kai kuriose srityse pastebimai pagerėjo. Apklausos duomenimis, net 95 proc. respondentų žino, ką daryti, kai gauna pranešimą apie prisijungimą prie el. pašto iš nežinomo įrenginio – tai 8 procentiniais punktais daugiau nei pernai.
6 procentiniais punktais padaugėjo žmonių, suprantančių, kokios jautrios informacijos nereikėtų skelbti socialiniuose tinkluose – šį aspektą teisingai įvertino 91 proc. apklaustųjų. Taip pat 5 procentiniais punktais pagerėjo suvokimas apie tai, kodėl svarbu nuolat atnaujinti programas – šį įgūdį jau turi 57 proc. apklausos dalyvių.
Kaip padidinti savo saugumą ir privatumą internete?
M. Briedis dalijasi praktiškais patarimais, kurie padės kiekvienam pagerinti savo saugumą internete ir apsaugoti asmens duomenis.
- Naudokite unikalius ir stiprius slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai naudokite skirtingą, stiprų slaptažodį. Dar geriau – naudokite slaptažodžių tvarkyklę, kuri padės juos saugiai laikyti ir generuoti. Jei įmanoma, pasirinkite ir slaptažodžio raktą (angl. passkey) – tai dar saugesnė prisijungimo alternatyva.
- Įjunkite daugiafaktorinį autentifikavimą (MFA). Papildomas saugumo sluoksnis – daugiafaktorinis autentifikavimas – apsaugo net tuo atveju, jei slaptažodis būtų pavogtas. Patvirtinimui gali būti naudojamas SMS kodas, autentifikavimo programėlė ar biometriniai duomenys.
- Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Atnaujinimai padeda išvengti saugumo spragų, todėl visada laiku atnaujinkite savo operacinę sistemą, programėles ir naršyklę.
- Naudokite VPN. Virtualus privatus tinklas (VPN) užšifruoja jūsų interneto ryšį, todėl trečiosioms šalims tampa sunku matyti, ką veikiate internete. Tai ypač svarbu jungiantis prie viešų „Wi-Fi“ tinklų.
- Peržiūrėkite privatumo nustatymus. Skirkite laiko savo paskyrų privatumo nustatymų peržiūrai – tiek socialiniuose tinkluose, tiek naudojamose programėlėse. Mažiau dalinamės – daugiau privatumo.
- Nuolat domėkitės kibernetinio saugumo naujienomis. Kibernetinės grėsmės nuolat keičiasi, todėl svarbu atnaujinti žinias. Net ir paprasti patarimai gali padėti išvengti didelių problemų ateityje.
Metodologija: Nacionalinis privatumo testas – tai visiems atvira apklausa, leidžianti kiekvienam, nepriklausomai nuo šalies, įsivertinti savo žinias apie kibernetinį saugumą ir palyginti rezultatus su pasauliniu vidurkiu. 2025 m. tyrime dalyvavo 30 792 respondentai iš 186 šalių. Dalyviai atsakė į 22 klausimus, kurie vertino jų įgūdžius ir žinias apie saugų elgesį internete. Šio tyrimo duomenys buvo renkami iki 2025 m. liepos 31 d. ir yra pateikti šioje ataskaitoje. Jei rezultatai, pateikiami svetainėje, šiek tiek skiriasi, tai reiškia, kad po liepos 31 d. apklausoje dalyvavo daugiau žmonių, todėl galutiniai skaičiai galėjo pasikeisti. Taip pat svarbu pažymėti, kad 2024 m. analizėje buvo įtraukti visi metų duomenys, o praėjusių metų viešai skelbtoje komunikacijoje buvo analizuoti tik tarpiniai rezultatai iki 2024 m. liepos 17 d.