„Kapavietė buvo ir atminimo vieta, ir socialinio statuso išraiška“, – teigia Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos generalinis kuratorius Mathiasas Pfeilas. – Nesitikėjome čia rasti tokio amžiaus ir dydžio paminklą.“
Kapavietė buvo atrasta 2024 m. rudenį vykdant statybos darbus Wolkertshofeno kaime, esančiame pietinėje Vokietijos Bavarijos žemėje. Kartu su statybininkais dirbantys archeologai kasimo metu pastebėjo keramikos fragmentus, o vėliau pasiekė didžiulį akmeninį pamatą, kurio skersmuo buvo 12 metrų. Prie apskritimo buvo akmeninis kvadratas, kuriame greičiausiai kažkada stovėjo statula arba antkapis.
Pasak Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos, apvalus kapas buvo pastatytas šalia romėnų kelio. Išraižytų akmenų forma ir išdėstymas taip pat rodo, kad kapinynas datuojamas romėnų laikais, kai ši teritorija buvo Raetijos provincijos dalis.
Tačiau nors panašūs romėnų kapai buvo rasti Vidurio Europoje ir Italijoje, šis atradimas yra labai neįprastas ir itin retas Vokietijoje, kaip pažymėjo Bavarijos valstybinė paminklų apsaugos tarnyba savo pareiškime. Šioje vietovėje rasti kapai paprastai yra daug senesni.
Be to, Wolkertshofeno kapas yra neįprastas tuo, kad jame nebuvo rasta kaulų ar įkapių. Tai, kad kapas yra netoli romėnų kelio ir romėnų kaimo sodybos, gali reikšti, kad tai buvo kenotafas – simbolinis kapas, skirtas paminėti kitur palaidotą asmenį.
„Kapas buvo įsikūręs tiesiai prie svarbaus romėnų kelio, todėl šeima sukūrė plačiai matomą paminklą mirusiam“, – sako M. Pfeilas.
Pasak mokslininkų, tolesni kapo ir jo aplinkos tyrimai padės ekspertams geriau suprasti romėnų gyvenimą Bavarijoje, rašo „Live Science“.