Apie tai pranešė Michailas Filipovas, vadovaujantis iniciatyvai „Archangel“, kuri prasidėjo kaip dronų pilotų mokymo mokyklų tinklas. Jis pareiškė, kad Rusijos gynybos gamintojas „Kalašnikov“ pradėjo gaminti bepiločių orlaivių grupės kovines versijas. M. Filipovas sakė, kad naujai suformuotos perėmimo įgulos ir mobiliosios radaro komandos dabar dislokuotos Kursko regione, kad atliktų operacinius bandymus.
Jis paaiškino, kad „Archangel“ dronas yra sukurtas veikti kaip perėmėjas, remti ir plėsti Rusijos oro gynybos tinklą. M. Filipovas nurodė, kad dronas neturi lygiaverčio konkurento greičio ir veikimo nuotolio atžvilgiu, ir buvo sukurtas siekiant sustiprinti esamą gynybą, o ne ją pakeisti.
Jis apibūdino grėsmės vaizdą, kaip jį mato Rusija. Anot M. Filipovo, Ukrainos pajėgos naudoja žvalgybos dronus, kad surastų spragas Rusijos oro gynybos sistemose. Po žvalgybos skrydžių seka smogiamieji dronai, kurie puola infrastruktūrą, logistikos objektus ar karines pozicijas. Anot M. Filipovo, Ukrainos dronai yra nebrangūs – palyginti su ginklais, kurie paprastai naudojami juos numušti.
M. Filipovas sakė, kad Ukrainos žvalgybiniai dronai kainuoja kelis tūkstančius JAV dolerių, o Rusijos pajėgos dažnai yra priverstos naudoti brangias raketas arba laukti, kol dronai priartės labai arti, kad galėtų juos numušti kulkosvaidžiais. Jis teigė, kad toks požiūris nėra tvarus. Jis pareiškė, kad „Archangel“ perėmėjas yra sukurtas siekiant išspręsti šį ekonominį disbalansą, perimant dronus prieš jiems pasiekiant vertingus taikinius.
Pasak M. Filipovo, perėmėjas gali skristi apie 360 kilometrų per valandą greičiu ir veikti iki 50 kilometrų nuotoliu. Jo teigimu, Ukrainos žvalgybos dronai paprastai skrenda maždaug perpus mažesniu greičiu. Gebėjimas greitai sumažinti atstumą yra pagrindinis šio projekto bruožas. M. Filipovas pridūrė, kad mobilios komandos, turinčios radarus, gali sekti artėjančius dronus ir nukreipti perėmėją juos persekioti atvirose vietovėse, toli nuo infrastruktūros ir apgyvendintų vietovių, kur juos galima sunaikinti be papildomos rizikos.
Pasak M. Filipovo, šis perėmėjas gali skristi apie 360 kilometrų per valandą greičiu ir veikti iki 50 kilometrų nuotoliu. Jis sakė, kad Ukrainos žvalgybos dronai paprastai skrenda maždaug perpus mažesniu greičiu. Gebėjimas greitai sumažinti atstumą yra pagrindinis šio projekto bruožas. Jis pridūrė, kad mobilūs komandos, turinčios radarus, gali sekti artėjančius dronus ir nukreipti perėmėją juos persekioti atvirose vietovėse, toli nuo infrastruktūros ir apgyvendintų vietovių, kur juos galima sunaikinti be papildomos rizikos.
M. Filipovas pabrėžė, kad šios koncepcijos tikslas yra užkirsti kelią vėlesniems, dar labiau žalingiems išpuoliams. Jo nuomone, anksti sustabdžius žvalgybos dronus, galima užkirsti kelią tolesnėms atakoms. Jis taip pat iškėlė ekonominį klausimą, teigdamas, kad brangių raketų perėmėjų naudojimas prieš pigesnius dronus yra išteklių švaistymas ir negali tęstis neribotą laiką. Jis teigė, kad abi karo pusės priėjo prie tos pačios išvados, o rezultatas priklausys nuo to, kuri pusė sugebės greičiau ir didesniais kiekiais įdiegti naujas priešdronines technologijas.
„Archangel“ perėmėjo kūrimas atspindi platesnį karo pobūdžio pokytį, kurį lemia dronų plitimas, rašo „Defence Blog“. Tiek Ukraina, tiek Rusija dabar naudoja dronus stebėjimui, taikymui ir tiesioginiams smūgiams. Mūšio lauke vis didesnį vaidmenį vaidina gebėjimas aptikti, persekioti ir sunaikinti dronus, kol jie nespėja pranešti apie buvimo vietą ar pristatyti sprogmenų.