Apie tai rašo leidinys „Business Insider“. Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fedorovas papasakojo, kad dabar Rusija naudoja optinio pluošto dronus, kurių veikimo nuotolis yra 50 km. Šis rodiklis yra didesnis už atstumą, kurį mūšio lauke gali įveikti dauguma žinomų optinio pluošto dronų.
Pasak M. Fedorovo, šis išradimas „tikrai daro įtaką mūsų logistikai“. Ministras pabrėžė, kad Ukraina dirba prie technologijos, skirtos kovoti su tokiais dronais, ir testuoja šias koncepcijas su keliomis brigadomis.
Dronai kare
Anksčiau FPV dronų pilotai juos valdydavo naudodami tik radijo dažnio ryšio kanalus. Tačiau dabar signalai yra slopinami visame mūšio lauke.
Tuo tarpu optiniai dronai naudoja rites su ilgais plonais kabeliais, kurie padeda palaikyti stabilų ryšį tarp drono ir piloto. Tai apsaugo tokius dronus nuo radijo elektroninės kovos priemonių. Atitinkamai – jie tampa pavojingesni mūšio lauke.
Kariai turi didžiausią šansą perimti optinio pluošto droną – numušti jį šautuvu. Tačiau tam reikia budrumo, greitos reakcijos, tikslumo ir didelės dalies sėkmės, teigiama straipsnyje.
„Šviesolaidiniai dronai mums parodė, kad dronai, kurie nėra pažeidžiami elektroninio karo taktika, iš tiesų kelia didelę grėsmę logistikai ir personalui“, – sako M. Fedorovas.
Kai kuriuose sektoriuose dronai kelia grėsmę kritiškai svarbiems tiekimo maršrutams. Siekiant apsaugoti transportą nuo smūgių, Ukrainos kariai jį dengia tinklais.
Kuo pavojingi optinio pluošto dronai
Paprastai optinio pluošto dronai turi nedidelį skrydžio nuotolį – nuo 15 iki 25 km, o pats optinis pluoštas gali susipainioti. Tuo tarpu tiek Ukraina, tiek Rusija siekia padidinti šių dronų skrydžio nuotolį.
Praėjusį mėnesį Amerikos karo studijų institutas rašė, kad Rusijoje buvo pristatyti FPV optinio pluošto dronai, kurių skrydžio nuotolis siekia 50 kilometrų. Tačiau detalės nebuvo patvirtintos.
M. Fedorovas pasakojo, kad apie tokį droną pirmą kartą išgirdo prieš keletą savaičių. Pavieniai jo naudojimo atvejai buvo užfiksuoti daugiausia rytinėje Ukrainoje: „Jis jautrus vėjui, sunkus, be to, jam tenka įveikti fizines kliūtis“. Pakankamai didelė yra ir optinio pluošto kabelio ritė, kurią neša dronas. Tai sulėtina droną.
Dronų ekspertai teigia, kad dronų su šviesolaidžiu, kurio ilgis viršija 40 km, yra įmanomas, tačiau yra ir sunkumų. Problema yra ne tik kabelių įsipainiojimo rizika, bet ir tai, kad ritės svoris gali priversti kūrėjus sumažinti kovinės galvutės dydį. Dideli rėmai, skirti išlaikyti svorį, gali sumažinti drono manevringumą.
Pasak M. Fedorovo, Ukraina prisitaiko prie šviesolaidinių dronų grėsmės kurdama „hit-to-kill“ tipo perėmėjus, organizuodama pasalas. Taip pat bandoma perkirpti kabelius, kurie laiko dronus ore: „Mes ieškome priešpriešos, ir tai, tikriausiai, dar labiau paskatins mūšio lauke naudoti autonominius dronus, o tai, kaip mes tikimės ir manome, taps kitu etapu šiame kare“.
Rusai pradėjo montuoti „Shahed“ dronuose vaizdo kameras, kurios yra tiek viršuje, tiek apačioje. Ukrainos karinių radijo technologijų specialistas Sergejus „Flesh“ Beskrestnovas spėjo, kad vaizdas iš šių kamerų perduodamas į Rusiją per radijo modemą.
Tuo pačiu metu prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina ir JAV pradėjo bendrai gaminti dronus-perėmėjus – bet detalių neatskleidė.