Pratybose pagrindinis dėmesys skirtas ne pavienėms užduotims, o atsparumui greitai kintančiame hibridinių grėsmių fone. Dalyviai treniravosi suvaldyti paslaugų trikdymo atakas, bandymus įsilaužti į informacines sistemas, socialinės inžinerijos operacijas, kritinės infrastruktūros trikdymo scenarijus ir kitus incidentus, kurie realybėje tampa vis dažnesni. Pratybos išryškino efektyvios komunikacijos, tarpinstitucinio pasitikėjimo, gebėjimo priimti sprendimus esant informacijos trūkumui ir komandų lankstumo svarbą.
Šių metų pratybos leido pažvelgti į platesnes kibernetinių grėsmių tendencijas. Vis labiau ryškėja atakų sujungimas su informacinėmis kampanijomis, melagingų naratyvų sklaida ir bandymais paveikti visuomenės nuomonę. Imituoti scenarijai su kenkėjišku dirbtiniu intelektu parodė, kad modernios atakos geba mokytis ir prisitaikyti, todėl gynyba turi judėti dar greičiau – tai reikalauja ne tik technologinių sprendimų atnaujinimo, bet ir žmonių kompetencijų augimo. Tokios pratybos tampa vieta, kur ugdoma techninė meistrystė ir strateginis mąstymas, padedantis suvokti, kaip technologijos įsilieja į platesnį geopolitinį kontekstą.
Vertinant rezultatus, „Gintarinė migla 2025“ sustiprino tarptautinę ir tarpžinybinę sąveiką – vieną svarbiausių sėkmingos kibernetinės gynybos elementų. Patobulinti reagavimo procesai, patikrintos sistemos atkūrimo procedūros, aiškiai matyti sritys, kuriose būtina stiprinti žmogiškuosius išteklius ar procesų valdymą. Pratybose dar kartą įsitikinta, kad galingiausia gynyba – tai profesionali, kūrybiškai mąstanti komanda, gebanti prisitaikyti prie situacijos ir veikti net tada, kai planai nebegalioja.
Šiuolaikinės kibernetinės atakos gali paveikti ligonines, bankus, energetikos sistemas, viešąsias paslaugas ar asmens duomenų saugumą. Todėl tokios pratybos – tai investicija į visos valstybės atsparumą ir gyvenimo kokybės stabilumą, kad net sudėtingiausios grėsmės neperaugtų į realias krizes.