Kape archeologai aptiko keraminį indą, kuriame buvo sudegusių augalų ir medžio liekanų, gyvūnų kaulų ir vabzdžių dalelių – ir komanda mano, kad tai buvo laidotuvių pokylio liekanos.
„Mes nežinome panašaus atvejo“, – teigia tyrimo bendraautorius, Varšuvos universiteto Viduržemio jūros regiono archeologijos centro archeologas Henrykas Paneris. – Ir būtent tai daro mūsų atradimą paslaptingą ir net neįprastą, nes mes nežinome šio ritualo reikšmės“.
Tyrime, paskelbtame lapkričio 13 d. žurnale „Azania“, mokslininkai aprašė vidutinio amžiaus vyro palaidojimą, kurį jie rado 2018 m. vykdydami archeologinių tyrimų projektą Bayudos dykumoje šiaurės rytų Sudane.
Kapas datuojamas 2050–1750 m. pr. m. e. – o tai reiškia, kad vyras greičiausiai priklausė Kerma karalystei, senajai Nubijos civilizacijai, kaimyninei senovės Egiptui. Laidojimo vietoje, kurią dengė ovalo formos pilkapis, archeologai aptiko vyro skeletą, du keraminius indus, padėtus už jo galvos, ir 82 mėlynai glazūruotus keraminius disko formos karoliukus aplink jo kaklą.
„Pilkapis nėra ypač įspūdingas, o įkapės, įskaitant karoliukus ir keraminius indus, yra gana įprasti“, – pasakoja H. Paneris. Ir anot jo, visa tai rodo, kad vyras neturėjo aukšto socialinio statuso. Tačiau vieno iš indų turinys yra neįprastas, sako mokslininkas – galbūt tai su laidotuvių ritualu susijusio laužo liekanos.
Vidutinio dydžio keraminiame ąsotyje mokslininkai aptiko sudegusių augalų, medžio, gyvūnų, vabzdžių ir koprolitų (fosilizuotų išmatų) liekanas. Buvo nustatyta, kad didžioji dalis medienos yra iš akacijų medžių, o mokslininkai tarp sudegusių augalinių liekanų identifikavo du ankštinius augalus – tikriausiai lęšius ir pupas – bei javų grūdus. Ąsotyje taip pat buvo keletas vabaliukų, kurie tikriausiai pateko su augalais.
„Kadangi indas neturi jokių degimo požymių, šie likučiai, kartu su rastais gyvūnų kaulų fragmentais, greičiausiai buvo tiesiog įdėti į jį, – teigia mokslininkai. – Minėti kaulai greičiausiai yra įrodymas, kad jie buvo suvalgyti per laidotuvių pokylį, o kai kurie likučiai vėliau buvo įmesti į ugnį.“
Botaninės liekanos taip pat rodo, kad tuo metu, kai vyras buvo palaidotas, šis geografinis regionas, palyginti su dabartine atvira dykuma, buvo drėgnesnė savanos tipo aplinka. „Net ir tokia, atrodytų, kukli vieta, kaip ši izoliuota kapavietė, gali suteikti svarbių užuominų, padedančių atkurti praeities aplinką ir klimatą“, – rašo tyrėjai.
Kitas kapavietėje rastas indas buvo padėtas apverstas šalia palaidotojo – tačiau jis buvo tuščias.
Ši kapavietė yra pirmoji Kerma karalystėje, kurioje rasta įrodymų apie prieš keturis tūkstantmečius vykusį laidojimo ritualą. Tačiau panašių žinomų kapaviečių trūkumas gali rodyti sudėtingus kultūrinius mainų procesus šioje teritorijoje, rašo mokslininkai – o tai reiškia, kad reikia daugiau tyrimų, norint suprasti prekių ir idėjų mainus senovės Afrikoje.
Parengta pagal „Live Science“.