Taip pat siūloma išplėsti šauliams ir asmenims, siekiantiems jais tapti, taikomus patikros reikalavimus. Ši patikra apimtų jų veiklą, ryšius ir kitas susijusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos asmenų patikimumui, pažeidžiamumui, nacionalinio saugumo interesams bei lojalumui Lietuvos valstybei. Patikimumo patikra nebūtų taikoma jauniesiems šauliams, nes jie neatlieka funkcijų, susijusių su įslaptinta informacija, nacionaliniam saugumui svarbiais objektais ir pan.
„Efektyviai visuotinei gynybai būtina užtikrinti tinkamą visų ją sudarančių elementų sąveiką. Teisės aktų pakeitimai didins Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą ir stiprins šaulių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje“, – teigė ministras R. Kaunas.
Taikos metu LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir specializuotų vienetų šauliai būtų priskirti konkretiems kariniams vienetams, taip užtikrinant tinkamą jų integraciją į ginkluotąsias pajėgas ir pasirengimą karo padėties metu vykdyti bendras valstybės ginkluotos gynybos užduotis. Įvedus karo padėtį, šių vienetų šauliams būtų taikomos tos pačios tarnybos sąlygos, kaip ir kitiems ginkluotųjų pajėgų nariams.