Nors Amerikos atradėju nuo 1492-ųjų laikomas italas Kristupas Kolumbas, pirmieji europiečiai ant Šiaurės Amerikos žemės žengė kone penkiais šimtais metų anksčiau – tai buvo vikingai.

Ankstyvųjų viduramžių skandinavų kilmės jūrininkų ekspedicijai vadovavo Leifas Eriksonas, kuriam naujų žemių ieškojimas buvo savotiškas šeimos verslas.

L.Eriksono tėvas Erikas Raudonasis po to, kai 985 metais buvo ištremtas iš Islandijos dėl kaimyno nužudymo, įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Grenlandijoje. Beje, paties Eriko Raudonojo tėvas buvo ištremtas iš Norvegijos už žmogžudystę.

Dvi skirtingos versijos

L.Eriksonas, kaip manoma, 970 metais gimė Islandijoje, o paauglystę praleido Grenlandijoje. Daugmaž 1000 metais L.Eriksonas patraukė į savo protėvių žemes Norvegijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:37635041]][[ge:lrytas:lrytas:28872262]][[ge:lrytas:lrytas:33120020]]

Ten karalius Olafas Tryggvasonas atvertė jį į krikščionybę ir įpareigojo tą patį padaryti su Grenlandijos pagonimis. Būsimam atradėjui pavyko į krikščionybę atversti savo motiną, kuri pastatė pirmąją Grenlandijoje krikščionių bažnyčią, tačiau ne tėvą.

Islandų legendos pasakoja apie L.Eriksono nuotykius Naujajame pasaulyje 1000-aisiais. Dvi sagos pateikia skirtingas versijas, kaip jis atkeliavo į Šiaurės Ameriką.

Pasak „Sagos apie Eriką Raudonąjį“, L.Eriksonas Atlanto vandenyną kirto per klaidą, kai po atsivertimo į krikščionybę plaukė iš Norvegijos ir nukrypo nuo kurso.

O „Grenlandiečių saga“ pasakoja, kad L.Eriksono žygis į Šiaurės Ameriką nebuvo atsitiktinumas: vikingas apie keistas žemes į vakarus nuo Islandijos išgirdo iš pirklio Bjarnio Herjolfssono, kuris dešimtmečiu anksčiau netyčia praplaukė Grenlandiją ir pasiekė Šiaurės Amerikos krantus, bet ten neišsilaipino.

L.Eriksonas įsigijo laivą, surinko 35 žmonių įgulą ir patraukė pirklio nupasakota kryptimi.

Įsitvirtinti nepavyko

Kirtę Atlanto vandenyną vikingai atrado uolėtą ir nederlingą žemę dabartinėje Kanadoje.

L.Eriksonas vietovę pavadino Hellulandu – išvertus iš senosios norvegų kalbos tai reiškė „plokščių akmenų žemę“. Mokslininkai mano, kad tai galėjo būti dabartinė didžiausia Kanados sala – Bafino Žemė.

Tada klajūnai patraukė piečiau į medžių pilną vietovę, kurią pavadino Marklandu („Miškų žeme“): tikėtina, kad tai buvo šiandieninis Labradoras. Galiausiai jie apsistojo šiauriniame Niufaundlando smaigalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:7581469]][[ge:lrytas:lrytas:34050956]][[ge:lrytas:lrytas:38028833]]

Vikingai ten praleido visą žiemą ir pasimėgavo švelnesniu klimatu nei gimtinėje. Jie tyrinėjo aplinkinius regionus, kur rado daug vešlių pievų, pilnas lašišų upes ir laukines vynuoges, puikiai tinkančias vynui, tad L.Eriksonas šį kraštą pavadino Vinlandu („Vyno žemėmis“).

Peržiemojusi Vinlande L.Eriksono įgula patraukė į Grenlandiją – su taip trūkstama mediena ir didžiuliais kiekiais vynuogių.

L.Eriksonas, kuris vėliau po savo tėvo mirties paveldėjo Grenlandijos lyderio pareigas, niekada nebegrįžo į Šiaurės Ameriką, bet kiti vikingai ir toliau traukdavo į Vinlandą dar bent dešimtmetį.

Vis dėlto, nepaisant daug gausesnių gamtos išteklių Šiaurės Amerikoje, vikingai liko gyventi Grenlandijoje. Taip galėjo nutikti dėl žiaurių susirėmimų, kurių metu Šiaurės Amerikos čiabuiai nužudė L.Eriksono brolį Thorwaldą.

[[ge:lrytas:lrytas:40661837]]

Archeologai yra aptikę įrodymų, patvirtinančių istorijas apie senųjų skandinavų kelionę į Šiaurės Ameriką.

XX a. septintąjį dešimtmetį tyrinėjant Labradoro ir Niufaundlando krantus buvo atkasta vikingų artefaktų, datuojamų 1000 metais, taip pat senovės skandinavų kaimelio likučiai, kurie dabar yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Pagerbė abu atradėjus

K.Kolumbas kasmet spalio antrąjį pirmadienį pagerbiamas JAV nacionaline švente, minint jo išsilaipinimą Amerikoje.

Tačiau ir pirmosios europiečių ekspedicijos į Šiaurės Ameriką lyderis nebuvo visiškai užmirštas.

1964-aisiais JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas spalio 9-ąją paskelbė L.Eriksono diena, taip pagerbiant vikingų keliautoją, jo įgulą ir skandinavišką Amerikos paveldą.

Spalio 9-oji pasirinkta dėl to, kad būtent tądien 1825 metais Niujorką pasiekė laivas, atplukdęs pirmąją organizuotą Norvegijos imigrantų grupę į Jungtines Valstijas.

Vynas, vikingai ir Vinlandas: pamirštas Amerikos atradimas