Tuo tarpu Ukraina sąmoningai taiko smūgius Rusijos logistikos ir tiekimo linijoms, dar labiau apsunkindama Maskvos galimybes tęsti didelio masto puolamąsias operacijas. Nors šis Rusijos kariuomenės padidinimas gali duoti tam tikros naudos trumpuoju laikotarpiu, be tinkamo aprūpinimo ta nauda bus brangi ir vargu ar išsilaikys ilgą laiką, rašo „Forbes“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis gruodžio 17 d. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime pareiškė, kad Rusijos pajėgos, vykdydamos naują puolimo operaciją, padidėjo iki maždaug 710 000 kareivių. Šį skaičių vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo metų pabaigos pranešime.
Nors šis skaičius atrodo didelis, palyginti su pradine Rusijos invazijos pajėgų sudėtimi, kurią sudarė tik apie 150 000 karių, Užsienio reikalų taryba ir kitos institucijos šių metų pradžioje Rusijos pajėgų Ukrainoje dydį įvertino 600 000 kareivių. Atsižvelgiant į dabartinio Rusijos puolimo mastą ir neseniai vykdytus naujų karių verbavimo veiksmus, karių skaičiaus padidėjimas apie 20 proc. yra realus.
Rusijos žieminis kariuomenės padidinimas
Iš pirmo žvilgsnio, šis kariuomenės padidinimas atrodo logiškas. Frontuose Rusijos pažanga yra sustojusi arba ribota. Pavyzdžiui, Rusija 17 mėnesių bandė užimti Pokrovsko miestą, tačiau Ukraina vis dar kontroliuoja didelę jo dalį. Panašiai, kovos tęsiasi Časiv Jare – nepaisant Rusijos teiginių 2024 m. liepą, kad jie kontroliuoja miestą.
Tuo tarpu Ukraina, kaip pranešama, smarkiai sustiprino savo gynybines linijas prieš tankus skirtomis tranšėjomis, betoninėmis užtvaromis, spygliuota viela ir žemo profilio kliūtimis – be to, minų laukais ir upėmis, kas jau riboja Rusijos judėjimą.
Toks žieminis kariuomenės padidinimas galėtų leisti Rusijai pagaliau užimti šiuos svarbius miestus ir galbūt prasiveržti pro Ukrainos gynybines linijas. Tačiau tokio didelio pajėgų išplėtimo vykdymas Rytų Europos žiemą kelia didelę antrinio poveikio riziką.
Ilgalaikės puolamosios operacijos reikalauja nuolatinio tiekimo į frontą. Ekstremalios oro sąlygos kelia papildomą naštą transporto tinklams, degalų suvartojimui, techninei priežiūrai ir kariuomenės aprūpinimui. Šaltame klimate fronto kareiviai reikalauja didesnio aprūpinimo – ypač degalais, o galimybės tiekti šį aprūpinimą riboja atšiaurios oro sąlygos.
Nors kariuomenės padidinimas gali suteikti Rusijai tam tikrų trumpalaikių taktinių pranašumų, ilgainiui tai dar labiau apsunkins ir taip jau pernelyg išplėstą logistikos tinklą.
Ukrainos kampanija prieš Rusijos logistiką
Šias logistines problemas dar labiau apsunkina Ukrainos strategija sistemingai pulti Rusijos aprūpinimo ir logistikos tinklus. Taktiniu lygiu Ukrainos dronai sukūrė naikinimo zonas, kuriose patruliuoja vienkrypčiai puolamieji ir sprogmenis gabenantys dronai, aktyviai ieškantys Rusijos taikinių. Aprūpinimo transporto priemonės yra ypač pažeidžiamos, nes paprastai jos neturi šarvuotės, yra priverstos važiuoti nuspėjamais keliais, kuriuose yra mažai priedangos ar pasislėpimo vietų, ir dažnai veža labai lengvai užsidegančius krovinius – pavyzdžiui, degalus ir šaudmenis.
Strateginiu lygiu Ukraina naudoja tolimos veikimo dronus, kad smogtų traukinių depams ir degalų saugykloms Kryme ir Rusijoje, taip užkirsdama kelią tiekimui pasiekti Rusijos linijas. Ji taip pat vykdo dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje prieš gynybos pramonės įrenginius – ypač tuos, kurie remia dronų gamybą ir elektroninių karo veiksmų pajėgumus. Šie smūgiai paprastai yra sėkmingi, o pastaraisiais mėnesiais jų dažnumas ir intensyvumas didėja.
Šio metodo veiksmingumas buvo aiškiai parodytas Ukrainos atkovojant Kučeriv Jarą. Rusijos pajėgoms įsitvirtinus mieste, Ukrainos dronai izoliavo okupacinį dalinį nuo aprūpinimo ir pastiprinimo. Rusijos dalinys buvo priverstas laikytis statinės gynybinės pozicijos ir galiausiai pasidavė, leisdamas Ukrainos pajėgoms visiškai atkovoti miestą.
Kitose fronto vietose Rusijos kareiviai skundėsi panašiu įrangos trūkumu ir bendru nesugebėjimu gauti papildomų atsargų – o tai rodo, kad Kučeriv Jaras nėra pavienis atvejis, bet dalis platesnio logistinio žlugimo.
Šis sėkmė didžiąja dalimi buvo pasiekta dėl Ukrainos gebėjimo greitai kurti, diegti ir tobulinti pažangias dronų sistemas, kurios yra pranašesnės už Rusijos priešdronines priemones. Šioje katės ir pelės dinamikoje Ukraina pasinaudojo savo ikikarinio technologijų sektoriaus pranašumu, kuris sugebėjo greitai integruoti naujas galimybes į dronų konstrukciją.
Šias pastangas sustiprino galimybė naudotis pažangiais elektroniniais komponentais iš NATO šalių, leidžiančiais užtikrinti didesnį skaičiavimo galios našumą, autonomiją ir atsparumą elektroninėms atakoms.
Ilgalaikės Rusijos kariuomenės padidinimo pasekmės
Sekinimo kare Rusijos kariuomenės skaičiaus padidinimas, ypač kai Ukraina susiduria su naujokų verbavimo problemomis, matematiškai turėtų būti palankus Rusijos puolimui. Tačiau praktikoje realybė yra sudėtingesnė.
Šie pranašumai pasireiškia tik tuo atveju, jei naujai mobilizuoti kariai yra tokie pat veiksmingi kovoje kaip esami kariai – o tai yra mažai tikėtina, atsižvelgiant į Rusijos mobilizacijos tempą. Dar svarbiau yra tai, kad šis kariuomenės padidinimas sukelia papildomą naštą logistikos ir tiekimo kanalams, mažindamas kovos veiksmingumą visoje fronto linijoje – ypač žiemą, kai kareiviai vis labiau priklauso nuo papildomo tiekimo. Esant tokioms sąlygoms, kariuomenės padidinimas gali būti naudingesnis Ukrainai, o ne Rusijai.
Be to, didesnė Rusijos kariuomenės koncentracija sukuria daugiau taikinių Ukrainos dronams ir artilerijai – o tai prisideda prie didesnių Rusijos nuostolių. Kaupiantis šiems nuostoliams, Rusijos daliniai susidurs su vis didesniais sunkumais išlaikyti taktinį kovos efektyvumą. Šie nuostoliai dar labiau mažina kovinę dvasią ir didina vidaus spaudimą Rusijoje, kad Maskva siektų karo pabaigos.
Tačiau šie potencialūs Ukrainos pranašumai labai priklauso nuo technologinio pranašumo dronų kare išlaikymo. Rusija neseniai sugebėjo pasiekti ribotų laimėjimų, kai rūkas ir blogos oro sąlygos neleido skristi daugeliui Ukrainos pirmojo asmens vaizdo dronų, kol Ukraina nepritaikė savo sistemų ir taktikos veikti tokiomis sąlygomis. Jei Ukraina prarastų savo pranašumą dronų srityje, Maskva vis dar galėtų pasiekti kai kuriuos savo tikslus su dabartiniu kariuomenės padidėjimu.
Apibendrinant, Rusijos žiemos kariuomenės padidėjimas gali duoti tam tikrų pradinių laimėjimų, kol Ukrainos pajėgos prisitaiko prie didesnių puolimų. Tačiau besiveržiančios pajėgos rizikuoja atsidurti panašioje situacijoje kaip Kučeriv Jare, kur teritorijos neįmanoma išlaikyti dėl nepatikimo aprūpinimo. Ilgalaikėje perspektyvoje Maskva, atrodo, kartoja Napoleono klaidą, pradėdama nepagrįstą puolimą Rytų Europoje žiemą. Pajėgų padidinimas vargu ar duos ilgalaikių rezultatų, kurių siekia Rusija, o vietoj to gali pareikalauti didelių išlaidų, rašo „Forbes“.