Vienkartinė click’ų medžioklė ar ilgalaikė strategijos dalis? Interaktyvios sužaidybintos reklamos kūrėjai paneigia dažniausius mitus apie šį marketingo formatą

Vieni teigia, neva tai vaikiška pramoga, tinkanti tik jaunai auditorijai, neefektyvi rimtiems verslo tikslams ar reikalaujanti milžiniško biudžeto. Kiti įsitikinę, kad sužaidybinimas nepasiteisina vyresnių vartotojų segmente arba tėra trumpalaikė mada. Vis dėlto šios nuostatos dažniausiai susiformuoja, nes specialistams trūksta informacijos, aiškių pavyzdžių bei konteksto, kuris atskleistų kas iš tiesų yra Interaktyvios sužaidybintos reklamos ir kokią realią vertę jis kuria tiek prekės ženklui, tiek jo auditorijai.

Interaktyvi sužaidybinta reklama skamba rimtai, bet iš esmės tai linksmas žaidimas tarp tavo prekės ženklo ir kliento. Reklama, kuri neerzina, o įtraukia ir tuo pačiu veikia.

Sužaidybinimas – tai įvairių žaidimo elementų, kurie taip traukia valandų valandas praleisti prie ekrano, pritaikymas reklamoje. Taškų rinkimas, rezultatų lentelės, ženkliukai ir daug kitų, per daugelį metų žaidimuose ištobulintų technikų. Na o interaktyvumas, reiškia dvipusį kontaktą – ne tik pasyvus reklamos stebėjimas bet ir lietimas, žymėjimas, bendravimas ar bet koks kitas sąmoningas įsitraukimas.

Taigi kaip iš tiesų veikia interaktyvus sužaidybintas marketingas? Ar tai tik dar vienas triukas, ar visgi priemonė, kurią nedelsiant vertėtų įtraukti į 2026 metų marketingo strategiją?

Vienas iš mitų apie šiuos marketingo sprendimus, jog interaktyvios sužaidybintos reklamos tai jau senas neefektyvus triukas. Ar tai visiškai iš piršto laužta nuomonė? Tikrai ne ir tam tikrais atvejais aplinkoje pastebime atvejų, kai sužaidybinimas naudojamas banaliu ir neišsiskiriančiu būdu. Pavyzdžiui įkyrus el.parduotuvėje persekiojantis ir apsipirkti neleidžiantis laimės rato pop up'as, niekuo nesiskiriantis nuo konkurentų svetainės. Tačiau tai tik vienas iš daugelio egzistuojančių sužaidybintų interaktyvių formatų.

Statistika rodo, kad Interaktyvios sužaidybintos reklamos net iki 40 kartų padidina klientų įsitraukimą į reklamą ir vartotojai 56 procentais dažniau ant tokių reklamų paspaudžia. O marketingo bendruomenė apklausose sutaria ties vienu – reklamos interaktyvumas teikia prekių ženklams stiprų konkurencinį pranašumą. Tačiau ar priemonė bus panaudota standartiniu būdu ar išsiskirs priklauso nuo to, kaip ją realizuosi – kiekviena kampanija reikalauja šiek tiek fantazijos.

Antras mitas, verčiantis nerimauti B2B sektorių ir profesionalumą vertinančių sričių įmones, tai jog Interaktyvios sužaidybintos reklamos sprendimai – vaikiški, gali būti klaidingai suprantami auditorijos, ar tapti neprofesionalumo įrodymu, pakenkti ryšiui su klientu.

Nors tai netiesa, pakankamai nesunku įsivaizduoti, kaip ši baimė atsiranda – marketingo, viešųjų ryšių bei pardavimų atstovai metų metus kuria prekių ženklo įvaizdį, todėl kiekviena naudojama priemone siekiama jį stiprinti bei išlaikyti. O nauji sprendimai yra vertinami skeptiškai – kam kažką keisti, jei neblogai ir dabar?

Iš tiesų, interaktyvūs sužaidybinti sprendimai jau yra įvairios srities bei dydžio įmonių strategijos dalis – nuo prabangia kosmetika prekiaujančių prekių ženklų, sveikatos ir sporto organizacijų, iki oro linijų bendrovių ir net bankų bei draudimo sektoriaus atstovų. Ir tai visai ne sutapimas. Patirtis rodo – kuo netikėtesnė ir „rimtesnė“ verslo sritis, turinti kompleksinį kontekstą, tuo labiau sužaidybinimas bei interaktyvumo elementai padeda perteikti viską paprastai ir įtraukiančiai, vartotojui artima kalba.

O kas jei mūsų auditorija nesupras – močiutė tikrai nežais mini žaidimo, kad gautų nuolaidą prekėms. Vėlgi, tai dar vienas mitas apie interaktyvius sužaidybintus spendimus susidaręs, žvelgiant į vartotojų įpročius per stereotipinę prizmę. Jei žaidimo tipas, mechanika, trukmė ir išvaizda parenkami teisingai, o žaidimo veikimas intuityvus – net ir senelis su senele mokės bei norės jį išbandyti. Juk tai tas pats, kaip paspausti telefono mygtuką.

Noras žaisti užkoduotas ne žmogaus amžiuje, o psichologijoje – nuo prigimties esame tam linkę. Statistiškai, net 41 procentas vartotojų teigia mielai įsitraukiantys į reklaminius žaidimus, jei tai leidžia gauti geresnių pasiūlymų ar labiau personalizuotą apsipirkimo patirtį (įskaitant ir bumerius!).

Ir paskutinis mitas, vis dar retkarčiais išgirstamas pokalbių nuotrupose, tai jog interaktyvios sužaidybintos reklamos yra itin brangus pasirinkimas. Tačiau turintys tokią nuomonę – remiasi sena informacija. Prieš gerus trisdešimt metų nebuvo interneto ir prieš 3 metus neegzistavo dirbtinis intelektas, be kurio šiandien neįsivaiduojame darbo ar kasdienybės. Todėl ir sužaidybintų interaktyvių žaidimų rinka šiandien visiškai kita – nebereikia metus laiko kurti vienetinių personalizuotų žaidimų, suvalgančių pusę metinio reklamos biudžeto – užtenka pasirinkti tinkamą iš jau paruoštų sprendimų.

Papildomai, interaktyvi sužaidybinta reklama itin mėgstama klientų, todėl padidėja įsitraukimas ir organinių pasidalinimų kiekis. Ir sprendimų grąža yra ženkliai aukštesnė lyginant su tradiciniais reklamos formatais. Nenuostabu, kad 9 iš 10 pardavimo vadovų pripažįsta – sužaidybinimas tiesiogiai prisideda prie geresnių pardavimų ir augančių pajamų.

Mitai mitais, tačiau yra situacijų, kai ir mes interaktyvių sužaidybintų priemonių nerekomenduojame. Vienas iš pavyzdžių, kai įmonė komunikuoja tam tikru įvaizdžio krizės ar aplamai visuomenei jautriu laikotarpiu – žaidimas gali siųsti klaidingą žinutę ir sumenkinti padėties rimtumą. Tokiu atveju pakanka perduoti norimą žinutę paprastai ir aiškiai.

Antras atvejis, kuomet interaktyvios sužaidybintos reklamos negelbės – kai yra problemų su pačiu produktu/paslauga. Kaip žinome rėmimas – tik viena marketingo komplekso dedamoji, todėl nesvarbu, ar tai interaktyvi lobiavimo patirtis ar influncerės „storiukai“ – jei klientai nepatenkinti produkto kokybe, aptarnavimu, kaina ar paskirstymu – net prezidento rekomendacija verslo neišgelbės.

Na ir trečiasis atvejis, kai tokių priemonių naudoti nerekomenduojame – patirtis nepritaikyta prekių ženklui. Pavyzdžiui teletabių puzlė B2B klientui arba interaktyvus testas, padedantis pasirinkti geriausią sodo įrankį vaikui. Kiekvienai kampanijai, auditorijai bei prekių ženklui privaloma pasirinkti tinkamiausią formatą, dizainą ir elementus. 

Todėl jei matome, kad kliento pasirinkimas neatitinka tikslo – nuoširdžiai rekomenduojame galimus pakeitimus. Geriau prarasti klientą, nei žadėti nepasiekiamus utopinius rezultatus. O jei vis dar abejoji, kokį žaidimo formatą pasirinkti, nuo ko pradėti ar kokių rezultatų tikėtis, būtinai užsuk į InGame – atsakysime į visus tau rūpimus klausimus ir padėsime nustatyti tavo įmonei ar kampanijai tinkamiausias idėjas.

Nors marketingo temose vis dar apstu mitų ir prietarų, gausėjant realių pritaikymo atvejų, tyrimų ir literatūros sužaidybinimo tema kiekiui, abejonių vis mažiau. Todėl atsakant į pagrindinį klausimą – ar tai trumpalaikė tendencija ar efektyvus įrankis vienareikšmiškai teigiame, jog šie sprendimai nusipelnė vietos tavo 2026 metų marketingo priemonių arsenale. Būtent jų pagalba atliepiamas šiuolaikinis klientas, ieškantis patirčių, personalizacijos ir nuoširdaus kontakto su įmonėmis bei prekių ženklais – tai tvirtina ne tik verslas, bet ir patenkinti klientai.