Pasak NATO oro pajėgų vadavietės, lėktuvas buvo aptiktas, kai jis be išankstinio suderinimo artėjo prie Baltijos jūros regiono, todėl Estijoje dislokuoti Italijos naikintuvai buvo skubiai pakelti į orą. Aljansas teigė, kad misija buvo vykdoma saugiai ir laikantis nustatytų procedūrų, užtikrinant nuolatinį oro erdvės stebėjimą netoli NATO sienų.
Kaip pažymėjo NATO oro pajėgų vadavietė, nuo 2025 m. pradžios NATO oro erdvėje buvo atlikta daugiau nei 500 oro policijos išskridimų – o tai atspindi nuolatinį Rusijos karinės aviacijos aktyvumą prie aljanso rytinio flango. Oro policijos ir sustiprintos budrumo veiklos, kaip teigė vadavietė, tebevykdomos visą parą, siekiant užtikrinti sąjungininkų saugumą ir išlaikyti situacijos suvokimą.
Incidente dalyvavęs Rusijos orlaivis buvo identifikuotas kaip Rusijos karinio jūrų laivyno eksploatuojamas amfibinis orlaivis „Be-200PS“, kurio uodegos numeris – geltonas „21“. „Be-200“ yra palyginti retas orlaivis Rusijos kariniame inventoriuje. Iš pradžių jis buvo gaminamas ribotu kiekiu – daugiausia užsienio klientams ir specializuotoms civilinėms bei vyriausybinėms tarnyboms, o ne kariniam naudojimui fronto linijoje.
Susiję straipsniai
Tik neseniai „Be-200“ buvo perduotas Rusijos kariniams daliniams, kad atliktų specifines operatyvines užduotis virš vandens. Remiantis turima informacija, šios užduotys apima paramos misijas, susijusias su jūrų operacijomis, galimas evakuacijos funkcijas ir veiklą, susijusią su laivais, priklausančiais vadinamajai Rusijos „šešėlinės tanklaivių flotilei“, veikiančiai tarptautiniuose vandenyse. Šio orlaivio gebėjimas tūpti tiek ant kilimo ir tūpimo takų, tiek ant vandens suteikia jam nišinį vaidmenį jūrų aplinkoje – ypač regionuose, kuriuose Rusija turi karinių ir logistinių interesų.
„Be-200PS“ variantas yra skirtas paieškos ir gelbėjimo bei jūrų patruliavimo misijoms, o ne kovinėms operacijoms. Jis yra pagrįstas amfibiniu reaktyviniu lėktuvu „Be-200“, kuris iš pradžių buvo sukurtas gaisrų gesinimui ir avarinėms situacijoms. Karinėje tarnyboje ši platforma buvo pritaikyta stebėjimo ir paramos funkcijoms, nors šis modelis vis dar yra retas reiškinys, palyginti su standartiniais patruliavimo lėktuvais, kuriuos naudoja Rusijos kosminės pajėgos ar karinis jūrų laivynas.
Ilgalaikės „Be-200“ eksploatavimo perspektyvos lieka neaiškios dėl techninių apribojimų. Lėktuvas varomas Ukrainos kilmės varikliais, o Rusija iki šiol nesugebėjo jų pakeisti pilnai vietos gamybos alternatyva. Tai apribojo gamybos ir modernizavimo galimybes ir sukūrė nuolatines išlaikymo problemas, ypač kai esami varikliai artėja prie savo eksploatavimo pabaigos, rašo „Defence Blog“.