Požeminės kameros buvo įrengtos laidojimo komplekse netoli vietos, kur, atrodo, buvo pusdieviui Herkuliui dedikuota šventovė. Herkulis buvo populiarus romėnų apsaugos simbolis.
Kasinėjimai apima senovinio kelio ruožą ir du didelius monumentalius baseinus ar rezervuarus, kurie, tikėtina, buvo naudojami šventose apeigose.
Šie radiniai rodo, kad Romos priemiesčiai „yra gilių prisiminimų saugykla, kurią dar reikia ištirti“, teigia Romos vyriausioji archeologė Daniela Porro.
Susiję straipsniai
Senovinio gyvenimo pėdsakai aplink Via Pietralata buvo rasti dešimtajame dešimtmetyje, o šventyklos teritorijos kasinėjimai prasidėjo 2022 m., vadovaujant archeologui Fabrizio Santi. Ši teritorija buvo už senovinės Romos sienų, bet dabar yra šiuolaikinio Romo miesto priemiesčio dalis.
Archeologų komanda nuo to laiko atrado bronzines monetas, kurios rodo, kad šventykla buvo naudojama tarp V ir IV a. pr. m. e. – kai Roma buvo respublika, nors archeologai nesutaria dėl datų – ir I mūsų eros amžiaus, kai Roma tapo imperija.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės teigė, kad tarp radinių buvo rastos šešios bronzinės Herkulio statulėlės – tačiau Italijos kultūros ministerijos pranešimuose apie tokius radinius neužsimenama. Iš tiesų, šventykloje kažkada stovėjo centrinė statula, tačiau dabar jos nėra, teigiama pranešime.
Senovės turtuoliai
Kapai gali būti įrodymas, kad ši teritorija priklausė turtingai šeimai, pasakoja F. Santi. Viename iš naujai atrastų kapų yra akmeninis sarkofagas ir trys kremavimo urnos, o kitame – suaugusio vyro skeletas.
Du akmeniniai baseinai arba rezervuarai buvo pastatyti daugiau nei 100 metų vėliau nei kapai. Didžiausias buvo daugiau nei 28 metrų ilgio, apie 10 metrų pločio ir apie 2,1 metro gylio, o kitas buvo šiek tiek mažesnis – bet beveik dvigubai gilesnis.
Italijos Kultūros ministerijos nuotr.
„Tai galėjo būti struktūros, susijusios su ritualais arba, mažiau tikėtina, su gamybine veikla ar vandens surinkimu, – teigia F. Santi. – Išsamus mokslinis tyrimas leis mums kontekstualizuoti šiuos radinius ir suprasti jų vaidmenį senovės kraštovaizdyje.“
Senovinis kelias buvo svarbus elementas šioje vietoje, teigia mokslininkas. Jis vedė į mažą kulto pastatą – koplytėlę, kuri buvo skirta dievui – tikriausiai sudievintam herojui Herkuliui, kuris buvo populiarus toje vietovėje.
Herkulis buvo romėniška graikų herojaus Heraklio versija – kuris, pasak mitų, buvo dievo Dzeuso (romėnams – Jupiterio) ir mirtingosios moters Alkmenės sūnus. Jis garsėjo savo neįtikėtina jėga, o jo kaip apsaugos ir dorybės simbolio garbinimas buvo plačiai paplitęs Romoje, daugelį amžių.
Parengta pagal „Live Science“.