Penktadienį paskelbtame pareiškime Koizumi sakė, kad Rusijos lėktuvas skrido iš žemyninės dalies link Japonijos jūros, tęsė skrydį pietvakarių kryptimi, tada pakeitė kursą prie Kioto prefektūros krantų ir grįžo šiaurės vakarų kryptimi link žemyninės dalies. Reaguodami į šį skrydį, buvo išsiųsti Japonijos oro gynybos pajėgų Šiaurės oro gynybos komandos ir kitų padalinių naikintuvai.
Lėktuvas buvo identifikuotas kaip „IL-20“ – sovietinės eros signalų žvalgybos platforma, kurią eksploatuoja Rusijos kosminės pajėgos. Sh. Koizumi teigė, kad lėktuvas naudojamas rinkti elektroninius signalus iš antžeminių radarų, lėktuvų ir karo laivų, kas leidžia Rusijai rinkti išsamią informaciją apie oro gynybos ir vadovavimo tinklus skrydžių užsienio teritorijos prieigose metu.
Japonijos gynybos ministerijos paskelbtame žemėlapyje matyti, kad „IL-20“ į Japonijos jūrą įskrido iš vakarų, skrido į pietus lygiagrečiai Japonijos pakrantėms, tada pakeitė kursą prie Kioto ir išskrido iš šio regiono. Japonijos valdžios institucijos teigė, kad lėktuvas nepažeidė nacionalinės oro erdvės, tačiau jo artumas Japonijai inicijavo standartines oro gynybos procedūras.
Susiję straipsniai
„Tai įvyko po neseniai įvykusių Rusijos strateginių bombonešių „Tu-95“ ir naikintuvų skrydžių Japonijos link virš Japonijos jūros“, – sakė Sh. Koizumi, pridurdamas, kad Rusija, nepaisydama karo su Ukraina, toliau vykdo aktyvias karines operacijas aplink Japoniją.
„IL-20“ yra skirtas elektroninės ir signalų žvalgybos misijoms. Jis turi jutiklius ir antenas, naudojamas radarų signalams, ryšių signalams ir kitai elektroninei veiklai perimti, todėl yra pagrindinė platforma oro gynybos aprėpčiai ir kariniams judėjimams stebėti. Tokie orlaiviai yra nuolat naudojami atsakams tirti ir duomenims rinkti taikos metu.
Japonijos gynybos pareigūnai teigė, kad šis skrydis atitinka platesnį modelį, pagal kurį nuo 2022 m. padidėjo Rusijos tolimųjų skrydžių ir žvalgybos veikla šalia šalies. Šios misijos dažnai vykdytos kartu su Kinijos kariniais skrydžiais netoliese esančioje oro erdvėje, didinant spaudimą Japonijos oro gynybos pajėgoms ir didinant regioninio saugumo stebėjimo sudėtingumą.
Oro savigynos pajėgos reagavo stebėdamos orlaivį visą jo maršrutą, fiksuodamos skrydžio elgseną ir rinkdamos techninius duomenis apie jo išmetamus teršalus ir manevrus. Pareigūnai teigė, kad šie susidūrimai analizuojami siekiant nustatyti taktikos pokyčius ir įvertinti galimus pavojus Japonijos oro erdvės saugumui.
Sh. Koizumi sakė, kad Gynybos ministerija ir Savigynos pajėgos toliau atidžiai stebės Rusijos karinių pajėgų judėjimą Japonijos jūros ir oro erdvėje ir išlaikys aukštą pasirengimo lygį, kad galėtų reaguoti į bet kokius ateities veiksmus, rašo „Defence Blog“.