Rusijos prezidento padėjėjas ir centrinė figūra Rusijos saugumo institucijose N. Patruševas šias pastabas pateikė diskusijų apie NATO pastangas kovoti su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu, naudojamu energijos eksportui sankcijų metu. Jo komentarai rodo, kad Maskva griežtina toną – nes Europos valstybės stiprina jūrų stebėjimo operacijas Baltijos regione.
Pasak „Militarnyj“, N. Patruševas atmetė šešėlinės laivyno sąvoką kaip teisinę fikciją ir teigė, kad sulaikyti laivus, įtariamus sankcijų vengimu, yra tarptautinės teisės pažeidimas. Jis įspėjo, kad bandymai apriboti Rusijos jūrų prekybą gali išprovokuoti Rusijos karinio jūrų laivyno atsaką.
Savo pastabose Rusijos pareigūnas užsiminė, kad bet kokios pastangos įvesti jūrų blokadą gali būti užginčytos karinėmis priemonėmis, teigdamas, kad Rusijos karinis jūrų laivynas sugebės užtikrinti laivų, susijusių su Rusijos prekyba, laisvę plaukioti. Jis taip pat užsiminė apie galimus veiksmus, susijusius su laivais, plaukiojančiais su Europos vėliavomis – tačiau konkrečių priemonių nenurodė.
Susiję straipsniai
N. Patruševas apibūdino saugumo padėtį Baltijos jūros regione kaip „sudėtingą“ ir apkaltino NATO, kad ji kuria, jo žodžiais tariant, puolamąją karinę grupę prie Rusijos sienų. Tuo pačiu metu jis pripažino, kad Rusijos karinės jūrų pajėgos patiria didelę operatyvinę įtampą dėl nuolatinių pareigų, susijusių su jūrų prekybos apsauga.
Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai kelios Europos šalys imasi griežtinti tanklaivių, susijusių su sankcijų vengimo schemomis, priežiūrą, rašo „Defence Blog“. Šie laivai, dažnai veikiantys be standartinių draudimo ar sertifikavimo sistemų, sulaukia vis didesnio NATO narių, siekiančių apriboti Rusijos pajamas iš energijos, dėmesio.
Vakarų pareigūnai laiko priemones prieš šiuos laivus finansiniu spaudimo mechanizmu, kuriuo siekiama sumažinti Maskvos galimybes finansuoti karines operacijas. Jūrų inspekcijos ir stebėjimo veiksmai išsiplėtė visoje Šiaurės Europos vandenų teritorijoje, įskaitant Baltijos jūrą, kur NATO valstybės narės vykdo intensyvią karinio jūrų laivyno ir oro erdvės stebėjimo veiklą.
Nors N. Patruševo pareiškimuose nebuvo paminėtas konkretus incidentas ar operacija, jie yra vienas iš aiškiausių viešų įspėjimų iš aukšto rango Rusijos pareigūno, siejančio sankcijų vykdymą jūroje su galimais kariniais padariniais. Šie pareiškimai taip pat atitinka neseniai regionų vyriausybių išsakytą retoriką, pabrėžiančią pasirengimą reaguoti į agresiją.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltijos jūra vėl įgijo strateginę reikšmę, o NATO išplėtė patruliavimą, keitimąsi žvalgybos informacija ir jūrų koordinavimą tarp valstybių narių, kurios ribojasi su šiuo regionu. Padidėjusi karinio jūrų laivyno veikla, sankcijų taikymas ir konkuruojantys teisiniai reikalavimai dėl laivybos operacijų pavertė šią teritoriją konfrontacijos židiniu, kuris dar nepasiekė atviro konflikto ribos, apibendrina „Defence Blog“.