Apie du trečdalius (64 proc.) šalies gyventojų pritaria, kad Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos treniruotis, įskaitant naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą, nepritaria mažoji visuomenės dalis – 14 proc. gyventojų.
65 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad būtina didinti valstybės gynybinį potencialą. Šiam teiginiui nepritaria vos 13 proc. gyventojų.
Tokias visuomenės nuotaikas parodė šių metų vasarį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.
Susiję straipsniai
Atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione ir augančius treniruotėms skirtos infrastruktūros poreikius, šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seimui teikia skubos tvarka svarstyti Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo bei Tauragės poligono įstatymo pakeitimo projektus. Jais siekiama reikšmingai išplėsti kovinio rengimo infrastruktūrą taip atliepiant augančias Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kovinio rengimo apimtis bei stiprinant regiono gynybinį pasirengimą.
„rusijos karo Ukrainoje pasekmės neišvengiamai pasiekia ir kitas Europos valstybes, ypač esančias Rytų flange, tarp jų – ir Lietuvą, todėl nebelieka erdvės atidėliojimui ar kompromisams nacionalinio saugumo sąskaita. Remiantis ilgamete karybos praktika, poligonai yra viena kertinių priemonių efektyviam kovinių dalinių rengimui, jų parengties išlaikymui bei karybos naujovių diegimui. Kapčiamiesčio poligone treniruosis įvairių specialybių kariai, įskaitant dronų operatorius bei oro gynybos karius“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Visuomenės palaikymas gynybinių pajėgumų ir karinio mokymo teritorijų plėtrai rodo, kad gyventojai rimtai vertina grėsmes geopolitinėje erdvėje ir supranta, kaip praktiškai yra kuriamas valstybės saugumas – per kokybišką kariuomenės pasirengimą, sąjungininkų integraciją ir nuoseklų pajėgumų didinimą.
Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos steigimas
Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos steigimas yra vienas svarbiausių projektų stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus pietinėje šalies dalyje. Projektu numatoma įsteigti karinį poligoną ir karinę mokymo teritoriją, sudarant sąlygas vykdyti skirtingo intensyvumo karines pratybas. Tuo pačiu numatyti kompensavimo mechanizmai gyventojams.
Projektas svarbus dėl strateginės regiono vietos ir būtinybės užtikrinti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenės bei NATO sąjungininkų rengimui. Naujas poligonas mažins esamų poligonų apkrovą ir suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione. Jis taip pat leis vienoje jautriausių Lietuvos saugumo vietų – Suvalkų koridoriuje – iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių priemonių iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui. Tai yra reikšminga investicija į valstybės gynybą, stiprinanti Lietuvos gebėjimą reaguoti į saugumo iššūkius.
Tauragės poligono plėtra
Tauragės karinio poligono plėtra Jurbarko rajone planuojama siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų rengimo poreikius. Plečiama esama poligono teritorija, išlaikant jos paskirtį – karinės technikos manevravimo ir taktinių veiksmų treniruotes, naudojant imitacines priemones. Plėtra planuojama valstybinėje žemėje, nepaliečiant privačių sklypų.
Šis projektas yra atsakas į išaugusį karinio rengimo intensyvumą ir būtinybę turėti pakankamas ir tinkamai išdėstytas mokymų teritorijas visoje Lietuvoje. Išplėstas poligonas leis užtikrinti nuoseklų karių rengimą, geresnį sąjungininkų integravimą į bendras pratybas ir didins Lietuvos gebėjimą priimti bei efektyviai parengti NATO pajėgas, stiprinant šalies ir viso regiono saugumą.