Taip pasisekė dėl to, kad abi „Buk“ sistemų mašinos judėjo tiesiog viena šalia kitos. Sėkmingas pataikymas į vieną transporto priemonę lėmė antrinę detonaciją, o ši lėmė antrosios transporto priemonės sunaikinimą.
Pranešama, kad tuo pačiu metu buvo sunaikintas „KAMAZ“ su personalu, važiavęs link šių dviejų „Buk-M3“ ir „Buk-M2“ paleidimo įrenginių. Taip pat pranešama, kad šiam kombinuotam smūgiui buvo panaudoti „Bulava“ ir „RAM-2X“ tipo smogiamieji dronai.
Defense Express“ paaiškina ir skirtumą: nors „Buk-M3 9A317“ paleidimo blokas su šešiomis „9M317M“ žemė-oras raketomis cilindrinėse transportavimo-paleidimo talpyklose turi savo radarą, „9A316“ yra skirtas 12-ai žemė-oras raketų, bet gali šaudyti tik dirbdamas kartu su „9S36“ radaru.
Epizode, susijusiame su „Nebo-U“ ataka, pateikiama tik bendro pobūdžio informacija – šio radaro tipo ypatybės ir tai, kad smūgis buvo įvykdytas rekordiškai dideliu atstumu.
Kalbant apie bazinį „Nebo-U“ variantą, rusai teigia, kad oro taikinių aptikimo nuotolis siekia iki 400 kilometrų (priklausomai nuo dydžio ir skrydžio aukščio). Tokie radarai Rusijos kariuomenėje yra reti.
Iš to, kas aprašyta aukščiau, galima daryti tokias išvadas: praktika rodo, kad Ukrainos dronai vidutinio nuotolio smūgių segmente yra optimalus būdas smogti priešo oro gynybos priemonėms – ypač kai kalbama apie smūgius giliau nei fronto zonoje.
Po ankstesnių sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų smūgių rusai bando pakeisti savo oro gynybos priemonių dislokavimo konfigūraciją. Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė tuo pasinaudoja, padarydama priešininkui naujų nuostolių atitinkamame segmente.