Pastaruoju metu jie daugiausia naudojami kovai su Ukrainos atakos dronais, užtikrinant artimąją oro gynybą. Tuo pačiu metu tokių kompleksų sunaikinimas yra svarbus Ukrainos gynybos pajėgoms - nes tai atveria kelią efektyvesniam dronų ir kruizinių raketų panaudojimui smūgiuojant į priešo užnugario objektus
„2S6 Tunguska“
Priešlėktuvinis raketų ir pabūklų kompleksas (PRPK) 2S6 „Tunguska“ yra savaeigė priešlėktuvinės gynybos sistema, sukurta Sovietų sąjungoje ir priimta į ginkluotę 1982 m. Ji buvo sukurta kaip „ZSU-23-4 Šilka“ pakaitalas, siekiant padidinti kovos su šiuolaikiniais oro taikiniais mažame aukštyje efektyvumą.
„Tulskio prietaisų konstravimo biuro“ sukurtas kompleksas iš pradžių buvo skirtas tankų ir motorizuotų pėstininkų dalinių apsaugai tiesiogiai mūšio lauke. Pagrindiniais jo taikiniais buvo žemai skraidantys šturmo lėktuvai, ugnies paramos sraigtasparniai ir kruizinės raketos.
Susiję straipsniai
„Tunguska“ asfaltuotu keliu gali pasiekti iki 65 km/h greitį. Važiavimo nuotolis – 500 km. Įrenginio masė – iki 34 tonų.
Ginkluotė sukurta pagal kombinuotą principą ir apima pabūklus bei raketas, kurios papildo viena kitą pagal nuotolį ir tikslų, kuriuos galima sunaikinti, tipus.
„Tunguska“ gali veikti tiek kaip priešlėktuvinės gynybos dalinių dalis, tiek savarankiškai, naudodama savo radaro stotis oro taikiniams aptikti ir sekti.
Įrenginys sumontuotas ant vikšrinės važiuoklės, užtikrinančios pravažumą ir sklandų važiavimą nelygumais.
Mašinos korpusas ir bokštelis pagaminti iš plieno ir užtikrina įgulos apsaugą nuo kulkų ir skeveldrų. Mechanikas-vairuotojas sėdi mašinos korpuso priekinėje dalyje. Radaro operatorius, vadas ir taikytojas - bokštelyje.
Pasukamas bokštelis ginkluotas dviem dvivamzdžiais automatiniais 30 mm pabūklais „2A38“ su vamzdžių aušinimu skysčiais, pabūklų šaudymo nuotolis į oro taikinius siekia iki 4 kilometrų, o aukštis – iki 3 kilometrų. Bendras šaudmenų komplektas – 1936 šaudmenys.
Pabūklai užtikrina labai didelį šaudymo greitį:4000-5000 šūvių per minutę. Maksimalus nepertraukiamos serijos ilgis – 100 šūvių.
Atvirųjų šaltinių nuotr.
Šaudymui naudojami įvairių tipų šaudmenys, ypač skeveldriniai-fugasiniai ir skeveldriniai-trasuojantys. Jie leidžia pataikyti tiek į oro taikinius, tiek į lengvai šarvuotą techniką ar gyvas pajėgas ant žemės.
Pabūklai gali veikti tiek valdant radaru, tiek optiniu režimu.
„Tunguska“ taip pat yra ginkluota aštuoniomis dviejų pakopų priešlėktuvinėmis valdomosiomis raketomis „9M311“, kurios laikomos transportavimo ir paleidimo konteineriuose, ir bazinėje versijoje gali sunaikinti oro taikinius iki 8 km atstumu bei 3,5 km aukštyje. Modernizuotos raketos pasižymi iki 10 km nuotoliu. Visų variantų raketos pagamintos pagal kanardinę aerodinaminę schemą.
Komplekso ugnies valdymo sistema – radarinė-optinė. Apžvalginis radaras, naudojamas oro taikiniams aptikti 18 km nuotolyje, yra įrengtas bokštelio gale. Priekyje yra taikinių sekimo radaras.
Šaudyti iš 30 mm pabūklų galima važiuojant arba stovint, o raketas paleisti galima tik stovint.
Antroje dešimtojo dešimtmečio pusėje Rusijos Federacijoje buvo sukurta „Tunguska-M1“ versija, kuri 2003 m. buvo priimta į Rusijos kariuomenės ginkluotę ir eksportuojama. Rusai, pradėdami plataus masto invaziją į Ukrainą, turėjo daugiau nei du šimtus tokių įvairių modifikacijų priešlėktuvinės gynybos kompleksų.
Nuostoliai Ukrainoje
Karo su Ukraina metu Rusijos okupantai epizodiškai naudoja priešlėktuvinius raketų ir pabūklų kompleksus „Tunguska“ kaip vieną iš artimosios priešlėktuvinės gynybos priemonių. Žinoma apie tokių kompleksų sunaikinimą - ypač dronais, artilerijos ir didelio tikslumo ginklų smūgiais. Tačiau tokių atvejų nėra daug, palyginti su kitomis Rusijos oro gynybos priemonėmis.
Pavyzdžiui, 2026 m. kovo 23 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino „Tunguską“ Brjansko srityje, pranešė Ukrainos Generalinis štabas. Tokį patį kompleksą sunaikino Ukrainos nacionalinės gvardijos padalinio „Lasar’s Group“ bombonešis dronas Chersono srityje
82-osios atskiriosios desanto-šturmo brigados kariai FPV dronu taip pat sunaikino „Tunguską“ Kursko srities teritorijoje, kur ji turėjo užtikrinti Rusijos junginių priešlėktuvinę gynybą. Sunaikinimo metu Rusijos kompleksas buvo judėjimo padėtyje.
Atvirųjų šaltinių nuotr.
2024 m. balandžio pradžioje Ukrainos dronas kamikadzė „RAM X“ sunaikino panašų okupantų priešlėktuvinės gynybos kompleksą netoli Zorios gyvenvietės rytinėje kryptyje.
2022 m. vasarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerija, bendradarbiaudama su Nacionalinės gvardijos oro žvalgyba, sunaikino rusišką „Tunguską“ Charkivo srityje.
Iš viso, remiantis OSINT projekto „Oryx“ duomenimis, rusai karo su Ukraina metu prarado mažiausiai 12 priešlėktuvinės gynybos kompleksų „2S6 Tunguska“. Taip pat užfiksuota, kad 2022 m. buvo apgadinti trys tokie kompleksai, o vienas - perimtas.
Išvados
Apibendrinant, „Tunguska“ yra Rusijos okupacinių pajėgų artimosios oro gynybos dalis. Jos vaidmuo gali ypač išaugti po pastarųjų mėnesių masinių Ukrainos dronų smūgių į „Tor“ ir „Pancir“ oro gynybos sistemas.
Labiausiai tikėtina, kad rusai šiuo metu naudoja šiuos kompleksus pirmiausia padalinių ir svarbių objektų apsaugai nuo UAV, o antra – nuo kruizinių raketų.
Tuo pačiu metu nedidelis patvirtintų nuostolių skaičius (palyginti su kitomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis) rodo, kad rusai šiuos kompleksus naudoja ribotai, užnugario rajonuose arba objektams apsaugoti pasienio zonose savo teritorijoje, rašo „Militarnyj“.