Maskva frontui paruošė naują savo geriausių naikintuvų partiją

2026 m. gegužės 26 d. 20:26
Lrytas.lt
Valstybinis Rusijos gynybos koncernas „Rostek“ pranešė, kad Rusijos „Jungtinė Aviakorporacija“ pristatė naują partiją daugiafunkcinių naikintuvų „Su-35S“ Rusijos kosminės ir oro pajėgoms, taip tęsdama šių pažangių ketvirtosios kartos naikintuvų tiekimą karui Ukrainoje besitęsiant jau ketvirtus metus.
Daugiau nuotraukų (1)
„Rostek“ oficialiais kanalais paskelbtas pranešimas patvirtina, kad Rusijos karinė aviacija vis dar gauna naujus orlaivius – nepaisant nuostolių, kuriuos karinės operacijos ir Vakarų sankcijos padarė šalies gynybos pramonės bazei.
„Su-35S“ užima aukščiausią vietą tarp to, ką Rusijos aviacijos pramonė šiuo metu gali gaminti dideliais kiekiais. „Su-35S“, priskiriamas 4++ kartos orlaiviams – tai rinkodarinė klasifikacija, apibūdinanti platformą, turinčią kai kurias penktosios kartos charakteristikas, tačiau neatitinkančią visų tikrų penktosios kartos modelių, tokių kaip „F-22“ ar „F-35“, reikalavimų dėl visiško nematomumo radarams ir jutiklių integracijos – sujungia traukos vektoriaus valdymo variklių sistemą su pažangiu radaru ir ginkluote, suteikiančia jam realią galimybę kovoti už regėjimo ribų bei puikų manevringumą artimoje kovoje.
„AL-41F1S“ varikliai naudoja trimatę traukos vektorių sistemą, leidžiančią reaktyviniam lėktuvui nukreipti nosį į kryptis, į kurias jo greitis ir aukštis paprastai neleistų, o ši galimybė suteikia „Su-35S“ pilotams didelį pranašumą artimoje kovoje, kur gebėjimas pirmam panaudoti ginklą gali būti lemiamas.
„Su-35S“ Ukrainoje naudojamas oro erdvės kontrolės patruliavimui, smogiamųjų grupių palydėjimui, tolimojo nuotolio kruizinių raketų paleidimui ir vis dažniau – kovai su dronais, nes Ukrainos pajėgos prieš Rusijos taikinius vis plačiau naudoja bepiločius. Taip pat žvalgybai gerokai nutolus nuo kontaktinės linijos atspindi vaidmenį, kuris tapo vis svarbesnis konfliktui vystantis, kai abi pusės naudoja savo pajėgiausius orlaivius žvalgybai apie pozicijas ir judėjimus toli už fronto linijos, o ne artimosios oro paramos misijoms, kuriose jie taptų pažeidžiami nešiojamoms priešlėktuvinėms sistemoms ir trumpo nuotolio raketoms.
Nuo 2022 m. „Su-35S“ parkui patirti koviniai nuostoliai suteikia svarbų kontekstą, padedantį suprasti, kodėl tolesnis gamybos tiekimas yra svarbus Maskvai. Atvirųjų šaltinių žvalgybos projektas „Oryx“, kuris fotografine medžiaga dokumentuoja technikos nuostolius, patvirtino, kad nuo 2022 m. vasario prasidėjusios platus masto invazijos Rusija prarado mažiausiai 140 kovinių naikintuvų, tarp jų – mažiausiai 8 „Su-35S“ orlaivius.
Aštuonių ko gero galingiausių Rusijos serijinės gamybos naikintuvų netekimas reiškia reikšmingą bendrų kovinių pajėgumų sumažėjimą – ypač atsižvelgiant į tai, kad „Su-35S“ atlieka funkcijas, kurių senesni lėktuvų modeliai negali atlikti.
Kiekvienas patvirtintas nuostolis reiškia ne tik orlaivio korpuso kainą, kuri, kaip apskaičiuota, siekia maždaug 85 mln. JAV dolerių už vieną orlaivį, bet ir investicijas į pilotų mokymą bei operatyvinę patirtį, kurios negalima pakeisti pristatant naujus naikintuvus daliniams, kuriems reikia laiko, kad pasiektų pilną kovinę parengtį.
Vakarų sankcijos, įvestos po 2022 m. invazijos, buvo nukreiptos būtent į Rusijos aviacijos sektorių, siekiant užkirsti kelią prieigai prie mikroelektronikos, aviacijos elektronikos komponentų ir gamybos įrangos, kurių reikia šiuolaikiniams kariniams lėktuvams. Rusijos gebėjimas tęsti gamybą nepaisant šių apribojimų atspindi atsargų komponentų, lygiagrečių importo maršrutų per trečiąsias šalis ir vidaus pakaitinių produktų kūrimo pastangų derinį, kuris pasirodė esąs atsparesnis nei Vakarai iš pradžių prognozavo – nors nepriklausomi vertinimai rodo, kad pakaitinių komponentų kokybė ir našumas tebėra rimtas rūpestis Rusijos lėktuvų gamintojams.
Naujų pristatymų tempas „Rostek“ pranešime nebuvo viešai nurodytas, o šioje partijoje esančių lėktuvų skaičius neatskleidžiamas.
„Su-35S“ Rusijos ginkluotosiose pajėgose pradėjo tarnauti 2014 m. ir nuo tada buvo eksportuotas į Kiniją, kuri nuo 2016 m. gavo 24 lėktuvus, todėl tai yra vienas iš nedaugelio Rusijos kovinių lėktuvų, pasiekusių reikšmingą eksporto sėkmę po Šaltojo karo eros. Egiptas pasirašė sutartį dėl šio modelio, tačiau užsakymo pristatymą apsunkino JAV antrinės sankcijos. Gamybos linija Komsomolske prie Amūro Rusijos Tolimuosiuose Rytuose veikė per visą konflikto laikotarpį, palaikoma padidintu gynybos biudžetu, kurį Rusija išlaikė nuo 2022 m. – nes išlaidos karybai buvo padidintos iki lygio, nematyto nuo sovietinių laikų, rašo „Defence Blog“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.