Sąmoningas neaiškumas dėl krovinio yra esmė: operatyvinis saugumas, susijęs su tokio pobūdžio ginklų perdavimais, tapo įprasta praktika tarp NATO sąjungininkų, remiančių Ukrainą, o Th. Franckeno sprendimas viešai paskelbti apie misiją, tačiau neatskleidžiant detalių, atspindi pusiausvyrą tarp skaidrumo rinkėjų atžvilgiu ir diskretiškumo priešo atžvilgiu.
Belgijos gynybos ir užsienio prekybos ministras Th. Franckenas, kuris buvo vienas iš atviriausių Europos pareigūnų, kalbėjusių apie ginklų pristatymo į Ukrainą skubumą, sekmadienį paskelbė pranešimą, kuriame operaciją apibūdino tiesiogiai ir emocingai.
„Vakar mūsų 15-ojo sparno taktinės oro transporto pajėgos visą dieną buvo užsiėmusios skubiai pristatydamos apsaugines ginklų sistemas iš Kanados atsargų mūsų ukrainiečiams draugams. Tai pavyko“, – rašė jis, padėkodamas personalui ir aiškiai pareikšdamas: „Tai padarę, išgelbėjote daug gyvybių.“
15-asis sparnas, dislokuotas Melsbroeko oro bazėje netoli Briuselio, yra Belgijos oro pajėgų taktinio oro transporto padalinys, eksploatuojantis „Airbus A400M Atlas“ – didelius keturių variklių turbopropelerinius karinius transportinius lėktuvus, galinčius pervežti iki 37 tonų krovinių tarpžemyniniais atstumais. „A400M“ yra vienas iš pajėgiausių taktinių oro transporto lėktuvų Europoje, kuriame puikiai dera strateginio transporto lėktuvo skrydžio nuotolis, didelis naudingasis krovinys ir galimybė leistis ant neparuoštų kilimo ir tūpimo takų, kuriais didesni lėktuvai negali naudotis – todėl jis puikiai tinka tokio pobūdžio skubioms logistikos misijoms, kokias apibūdino Th. Franckenas.
15-asis sparnas nuosekliai prisidėjo prie Europos oro transporto operacijų, remiančių Ukrainą per visą karą, o šeštadienio misija yra Belgijos taktinių oro transporto operacijų, kurios nuo 2022 m. vasario į Ukrainos rankas pristatė įvairią karinę įrangą, tęsinys.
Susiję straipsniai
Ginklai buvo paimti iš Kanados karinių atsargų – šią informaciją Th. Franckenas pateikė, tačiau nepaaiškino, kas tiksliai sudarė tas atsargas ir kaip Belgijai pavyko koordinuoti jų skubų pristatymą.
Kanada visą karo laiką nuosekliai rėmė Ukrainą: 2015 m. pradėta operacija „UNIFIER“ – Kanados ginkluotųjų pajėgų karinio mokymo ir pajėgumų stiprinimo misija Ukrainos paramai – leido apmokyti daugiau nei 47 000 Ukrainos karių ir saugumo pajėgų narių kovos lauko taktikos bei pažangių karinių įgūdžių.
Kanados karinės pagalbos įsipareigojimai apima oro gynybos komponentus, o Otava skyrė maždaug 21,8 mln. dolerių Ukrainos dronams, taip pat „AIM-9“ raketoms ir elektrooptiniams jutikliams kaip dalį savo 2026 m. pagalbos paketo. Konkreti šeštadienį pristatyta įranga lieka neatskleista, ir nei Belgijos, nei Kanados gynybos ministerijos nėra paskelbusios daugiau detalių, iki Th. Franckeno įrašo paskelbimo.
Th. Franckeno apibūdinimas, kad krovinys yra „apsauginės ginkluotės sistemos“, rodo, kad tai yra oro gynybos, o ne puolamieji ginklai, ir šis apibūdinimas atitinka operatyvinį kontekstą, kurį jis išsamiai aprašė savo įraše. Jis teigė, kad Ukraina kasdien susiduria su masiniais dronų ir balistinių raketų puolimais, o Rusija stiprina savo smūgius vis galingesniais ginklais, įskaitant „Orešnik“ – Rusijos vidutinio nuotolio balistinę raketą – ir „Cirkon“ – hipergarsinę kruizinę raketą, kurią Rusija jau naudojo prieš Ukrainos taikinius.
„Jos skrieja hipergarsiniu greičiu ir jau keletą savaičių yra leidžiamos į ištisus gyvenamuosius rajonus. Tai siaubinga“, – rašė Th. Franckenas, paaiškindamas grėsmės kontekstą, kodėl šis įrangos gabenimas buvo toks skubus.
Nuo 2022 m. Belgijos bendra karinė parama Ukrainai siekia maždaug 2,4 mlrd. eurų, įskaitant „F-16“ mokymus, šaudmenis ir pagalbą minų paieškai, todėl šalis yra viena iš didžiausių pagalbos teikėjų vienam gyventojui tarp NATO narių.
Belgija įsipareigojo skirti 1 mlrd. eurų karinei pagalbai vien 2026 m., o Th. Franckenas ne kartą ragino greičiau ir didesnėmis partijomis pristatyti ginklus, viešai kritikuodamas vėlavimus ir biurokratinius apribojimus, kurie sulėtino ginklų perdavimą visame aljanse. Jo sprendimas asmeniškai paskelbti apie šeštadienio misiją ir paminėti 15-ąjį sparną atitinka jo praktiką naudoti viešąją komunikaciją siekiant užsitikrinti vidaus politinę paramą tolesnei karinei pagalbai ir parodyti Ukrainos partneriams, kad Belgijos įsipareigojimai virsta veiksmais, o ne tik pažadais.
Slaptumas dėl krovinio pobūdžio, nors ir kelia nusivylimą tiems, kurie stebi, kokias konkrečias pajėgumus gauna Ukraina, tarnauja ne tik operatyvinio saugumo tikslams. Pranešimas apie tai, kad iš Kanados atsargų atvyko gynybinės ginkluotės sistemos, nenurodant, kokios tai sistemos, neleidžia Rusijai parengti atsakomųjų priemonių ar pakoreguoti taikinių prieš dislokuojant šias sistemas.
Kiekviena diena nuo pristatymo iki operatyvinio dislokavimo yra pranašumo langas, kurį ukrainiečiai turi išnaudoti, o ginklai, kurie atvyksta be išankstinio pranešimo ir yra dislokuojami tyliai, kol Rusija nespėja prisitaikyti, yra veiksmingesni nei ginklai, apie kurių atvykimą skelbiama iš anksto, rašo „Defence Blog“.